Tokį sprendimą LAT paskelbė po to, kai gavo Kultūros infrastruktūros centro kasacinį skundą dėl priteistos žalos atlyginimo panaikinimo.
Apeliacinio teismo sprendimu, Kelmės rajone esančio Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblio statybos darbų rangovė „Agromena lt“ ir techninę priežiūrą vykdęs Kultūros infrastruktūros centras, dėl kurių darbuotojų kaltės vienuolyne ir bažnyčioje 2012 metais kilo didelis gaisras, šiuos pastatus apdraudusiai draudimo bendrovei turėjo sumokėti daugiau kaip 610 tūkst. eurų.
Pirmos instancijos teismas buvo priteisęs perpus mažesnę sumą – per 327 tūkst. eurų.
Draudimo bendrovė „Gjensidige“ prašė atlyginti beveik 900 tūkst. eurų.
Prie nelaimės prisidėjo ir Tytuvėnų piligrimų centro vadovo netinkamas pareigų vykdymas – jis atjungė vienuolyne suveikusią priešgaisrinę signalizaciją, ją perkrovė ir nepatikrino, kodėl ši suveikė.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad tiek Kultūros infrastruktūros centro ir bendrovės „Agromena lt“ netinkamai atlikti veiksmai, tiek signalizaciją išjungusio Tytuvėnų piligrimų centro vadovo elgesys nulėmė, kad gaisras kilo ir vienuolyno pastate, ir bažnyčioje, tačiau šių subjektų atsakomybė dėl padarytos žalos yra skirtinga.
Anot Apeliacinio teismo, „Agromena lt“ ir Kultūros infrastruktūros centras turėjo solidariai atlyginti „Gjensidige“ 70 proc. visos už draudžiamąjį įvykį išmokėtos sumos, o Tytuvėnų piligrimų centras – 30 procentų.
LAT iš dalies sutiko su Kultūros infrastruktūros centro argumentais ir teigė, kad atsakovėms nepagrįstai taikyta solidarioji atsakomybė.
„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad techninė prižiūrėtoja bylos nagrinėjimo metu nurodė argumentus, kurie, jos manymu, paneigia solidariosios atsakomybės taikymą atsakovėms, tačiau šie argumentai teismų nebuvo įvertinti, nors, siekiant tinkamai nustatyti, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovėms taikyti solidariąją atsakomybę, techninės prižiūrėtojos nurodyti argumentai turi esminę reikšmę ir privalėjo būti įvertinti“, – rašoma teismo pranešime.
Pasak LAT, teismai nevertino rangovės „Agromena lt“ ir statybos techninės prižiūrėtojos Kultūros infrastruktūros centro vykdytų pareigų pagal rangos ir techninės priežiūros sutartis, neatsižvelgė į skirtingą jų pareigų pobūdį ir atsakomybės sritis.
Taip pat neįvertinta, kiek už netinkamą techninės priežiūros atlikimą yra atsakinga pati užsakovė ir kokia dalimi dėl netinkamo Kultūros infrastruktūros centro pareigų vykdymo yra pagrindas mažinti „Agromena lt“ atsakomybę ir tokiu atveju spręsti dėl techninės prižiūrėtojos atsakomybės dalies atlyginant žalą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Per gaisrą 2012 metų sausį sunaikinti bei sugadinti Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų – meno ir kultūros vertybių, nukentėjo vienuolyno pastatas.
Tuomet padaryta 1,8 mln. eurų žala, sunaikintos ir sugadintos reikšmingos kultūros vertybės.
Tuomečiam Tytuvėnų piligrimų centras vadovui taikyta ir baudžiamoji atsakomybė – jis buvo nuteistas už tai, kad išjungė signalizaciją ir taip prisidėjo prie gaisro išplitimo. Kiti asmenys – statinio techninis prižiūrėtojas, statybų vadovas, projekto vadovas ir projekto vykdymo priežiūros vadovas – baudžiamosios atsakomybės išvengė, suėjus senaties terminui.
Po 2017 metų gruodį priimto Aukščiausiojo Teismo sprendimo kaltu dėl gaisro pripažintas buvęs Tytuvėnų piligrimų centro vadovas Pranas Jurkaitis. Jam skirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė, vykdymą atidedant pusantrų metų.
