Vieną pagrindinių naujojo TV3 serialo “Emilija” herojų įkūnijanti Larisa Kalpokaitė prisipažįsta, jog kurti vaidmenį naujame seriale yra sunku. Tačiau įdomu. Bankininkę Apoloniją vaidinanti aktorė atvirauja, jog tokio vaidmens ji dar nebuvo turėjusi.
- Esate mylima žiūrovų, viena geriausių aktorių, dėl kurios gali peštis TV prodiuseriai. Ar ilgai svarstėte pasiūlymą filmuotis TV3 seriale “Emilija”?
- Kadangi man siūlė prodiuseris, su kuriuo dirbu jau daug metų, tai net klausimų nekilo. Sutikau iš karto. Pirmas mūsų susitikimas buvo seriale “Kartu”, ten suvaidinau seksualią ir įžūlią tetulę. Šiam vaidmeniui atlikti mane pasiūlė Alvydas Šlepikas. Vėliau filmavausi ne viename jų seriale.
- Vaidmuo seriale yra palankesnis, geresnis nei teatre?
- Serialo žiūrovas aktorių įpranta matyti nuolatos, sekti personažo istoriją, jį pamilsta. Aktorius tampa populiarus dėl televizijos. Žinoma, pasibaigus vienam serialui įsikūnyti į kitą herojų yra labai sunku, bet įdomu. Skirtingai nei televizijoje, teatre aktorius savo vaidmenį gali repetuoti ir jaukintis bent du mėnesius. Serialuose įsikūnyti į personažą daug sunkiau. Žinoma, aptari savo personažus su prodiuseriais, bet žodžiais juos apibūdinti - viena, įkūnyti - visai kas kita.
- Esate sakiusi, jog panašių vaidmenų kaip bankininkė Apolonija “Emilijos” seriale nesate vaidinusi. Kuo šis personažas yra geresnis už kitus jūsų vaidintus?
- Jis nei geresnis, nei blogesnis. Jis kitoks - labai santūrios ir išlaikytos, išoriškai griežtos moters. Bet tokią ją pavertė gyvenimas. Ji, vadovaudama bankui, išlaiko nemažą šeimą. Apolonija yra santūri, išlaikyta. Nuo personažo, kurį ilgą laiką vaidinau kitame seriale, ji gerokai skiriasi. Ji pasveria savo žodžius, nelaksto pavėjui, netgi kalba kultūringiau.
- Serialas “Emilija” rodomas šiokiadieniais 17.35 val. Ar pati randate laiko prisėsti prie televizoriaus ir įvertinti savo ir kitų aktorių vaidybą?
- Deja, nelabai turiu laiko. Štai kad ir šiandien turiu lėkti į repeticiją teatre. Todėl esu mačiusi ne visas serijas. Turėjau sau tam tikrų priekaištų, po to padariau išvadas. Tiesa, buvo ir scenų, kai sau nieko negalėjau prikišti, suvaidinau jas “švariai”.
- Vaidinate tiek teatre, tiek televizijoje. Ar dar turite laiko kokiam geram romansų vakarui surengti?
- Vasarą turėjau keturis pasirodymus pajūryje, vieną - Druskininkuose. Tačiau turėjau labai daug darbo, daugiau koncertų nebūčiau turėjusi galimybės surengti. Filmavome serialą, be to, teatras atostogų išėjo tik liepos pabaigoje. Savo koncertų be galo pasiilgstu. Tikrai niekada nemaniau, kad jie man taps tokia svarbia gyvenimo dalimi. Spalio 8-ąją dainuosiu savo romansų programą per Visagino festivalio atidarymą. Rengiu ir koncertinį turą po Lietuvą. Tad stengiuosi, jog dainuoti mano gyvenime laiko atsirastų.
- Šie metai buvo derlingi - išleidote savo CD, apie jus parašyta knyga. Galima sakyti, jog išgyvenate geriausią, produktyviausią periodą?
- Matote, knyga tai nėra mano produktas. Ji yra leidyklos produktas. Aš jos nerašiau, tik nuoširdžiai viską pasakojau. Labai dėkinga knygos autorei už tai, kad ji knygą parašė labai taktiškai, išlaikė mano intonaciją, kalbėjimo manierą. Žinoma, pati taip pat įdėjau nemažai jėgų, prisimindama ir pasakodama istorijas. Štai romansai yra tikrasis mano produktas. Tiesą sakant, pradžioje savo dainų “kompakto” nelabai norėjau leisti. Bet rezultatu buvau patenkinta ir supratau, kad jis nebus paskutinis. Todėl mąstau apie antrą dainų “kompaktą”, kuriame noriu atsiskleisti dar šiek tiek kitaip.
- Įtariu, gerbėjai jau laukia tos laimingos dienos. O kokia gera diena yra pagal jus?
- Esu vieversys, prabundu anksti. Todėl gera diena man prasideda tada, kai iš ryto už lango šviečia saulė ir gali basomis kojomis išbėgti į gamtą palakstyti po žolę. Žinoma, mieste taip nepasielgsi. Bet jei būnu vyro tėviškėje, sodyboje, visada šitaip darau. Dar labai svarbu, kad geros dienos nedrumstų nerimas dėl neįvykdytų darbų, įsipareigojimų. Esu pareigingas žmogus, todėl man jie labai gadina nuotaiką. Gera diena - kai žinai, kad turi darbo, ko pavalgyti. Neturi skolų, nieko neskauda. O taip būna vis rečiau. (Juokiasi.) Kita vertus, kai skauda, jauti, kad gyveni. Gera diena, kai gatvėse nėra kamščių. Džiaugtis yra kuo.
- Ką geresnio sau palinkėtumėte?
- Aš labai norėčiau mažiau pykti. Nes kai pykstu, man būna labai negera. Stengiuosi kuo pozityviau priimti gyvenimą, bet ne visada išeina. Bet gal į senatvę išmoksiu?
Edita MAŽELYTĖ
Parengta pagal "Vakaro žinių" priedą "Geras!"
