Dar prieš gerą dešimtmetį į ligų profilaktikos bendrovę „Endemik“, kurioje dirbo Laimo ligą ir erkinį encefalitą Lietuvoje atradę specialistai, trejus metus buvo registruojami pacientai, susirgę nustatyta ir laboratoriškai patvirtinta Laimo liga, kuria užsikrėsta ne per erkės įsisiurbimą. Per trejus metus buvo atskleisti šeši tokie Laimo ligos atvejai.
Visi jie buvo aprašyti ir atitinkamas straipsnis 2000 metais išspausdintas viename užsienyje leidžiamame solidžiame medicinos mokslo žurnale. Tokių duomenų paskelbimas pasaulio medicinos visuomenės žiniai pagrįstai gali būti vertinamas kaip jų objektyvumo pripažinimas. Laikydamiesi nuomonės, kad mūsų pastebėjimai turi būti žinomi ne tik specialaus profilio medikams, bet ir visų sričių gydytojams, taip pat plačiajai visuomenei, supažindiname bent su kai kurių minėtų ligonių užsikrėtimo aplinkybėmis.
Laimo liga serga ir gyvuliai
42 metų Kėdainių rajono gyventojai P.B. rugsėjo 18 dieną į plikos blauzdos viršutinį trečdalį nestipriai įkando savas šuo, pažeisdamas tik odą (bet iki kraujo). Po 4 dienų įkandimo vietoje atsirado nedidelė raudonė (apribotas odos paraudimas), jis lėtai plėtėsi. Įkandimo vieta užgijo sausai, be pūliavimo. Spalio 4 dieną, tai yra praėjus 17 dienų po įkandimo, ligonė kreipėsi į „Endemik“, čia buvo konstatuota didelė (21x15 cm), ryškiais kontūrais raudonė.
Ligonė skundėsi galvos skausmu, maudimu kauluose ir raumenyse, sąnariuose, bendru negalavimu. Tą pačią dieną atliktas jos kraujo tyrimas patvirtino spėjamą Laimo ligos diagnozę. Žinotina, kad aiškias ribas turinti raudona odos dėmė, atsirandanti po kelių dienų, savaičių ar mėnesių po erkės įsisiurbimo, yra absoliučiai patikimas pirmosios Laimo ligos stadijos požymis. Paraudimas gali būti lydimas neryškių negalavimų arba jų gali ir visai nebūti.
Po kelių dienų, savaičių ar mėnesių jis pranyksta savaime, be jokio gydymo. Tačiau praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams, pradės reikštis sunkūs jau kitos stadijos požymiai. Ligai lėtai progresuojant, ligonis per keletą metų gali tapti sunkiu invalidu. Pirmoje ligos stadijoje išgydyti nesunku visiškai, tačiau pavėluotas gydymas kelia didelių sunkumų.
Žinoma, kad šunys, karvės, arkliai, smulkūs raguočiai įsisiurbus užkrėstai erkei gali susirgti Laimo liga. Ypač tai pasakytina apie šunis, kurių kraujo tyrimo rezultatai (ištyrus didesnį skaičių šunų) įgalina spręsti apie atitinkamos teritorijos epidemiologinį potencialą Laimo ligos atžvilgiu. Tokia metodika buvo naudota kai kuriuose kraštuose ir pasiteisino. Minėtu atveju šuo įkando savo šeimininkei, ko niekada nėra buvę, o tai leidžia daryti prielaidą jį negalavus. Žinant, kad sergančio šuns seilėse gali būti Laimo ligos sukėlėjų - borelijų, logiška daryti prielaidą, jog įkandimo metu jis užkrėtė savo šeimininkę ir šiai išsivystė Laimo liga.
Susargdinti gali skruzdės?
Kitas atvejis. Keturiasdešimtmetė Vilniaus gyventoja rugpjūčio vidury vidurdienį sėdėjo ištiestomis kojomis miške ir staiga pajuto, kad į užpakalinį kelio sąnario paviršių („į duobutę”) kažkas gan skaudžiai įkando. Kadangi koja gulėjo keliu į viršų, moters nuomone, tai galėjo būti tik skruzdė.
Po 2 savaičių įkandimo vietoje atsirado nedidelė, neskausminga, tačiau truputį paperšinti raudona dėmė. Ligonė kreipėsi į „Endemik“. Čia paimta ir dėl Laimo ligos ištirta kraujo, tačiau tyrimas ligos požymių dar nerodė (jie atsiranda ne anksčiau kaip 3-4 savaitę). Ligonė negydyta, nes jautėsi gerai. Paraudimas dar kurį laiką plėtėsi ir, pasiekęs 9x8 cm dydį, sustojo. Jam ilgai nepraeinant, po 6 savaičių po dėmės atsiradimo ligonė kreipėsi jau į bendrovės gydytoją, šis įtarė Laimo ligą. Pakartotinis kraujo tyrimas, atliktas praėjus 4 savaitėms po pirmojo, jau ryškiai parodė ligonę sergant Laimo liga. Pradėjus vartoti šiai ligai gydyti skirtus vaistus, per 2 ar 3 dienas raudonumas išnyko.
Užkrėsti Laimo liga gali ir kraujasiurbiai vabzdžiai?
Dar keturiems ligoniams diagnozuota Laimo liga, kuria buvo užsikrėsta per skraidančius kraujasiurbius. Pavyzdžiui, 28 metų ligonė I.B. nurodė, kad birželio pradžioje jai į šlaunį skaudžiai įkando kažkoks nedidelis skraidantis vabzdys. I.B. jį sutraiškė. Po savaitės įkandimo vietoje atsirado nedidelė gan ryški raudona dėmė, kuri per 2 mėnesius lėtai plėtėsi ir apsilankymo pas „Endemik“ gydytoją dieną (rugpjūčio 17-ąją) buvo 17x12 cm. Dėmės kraštas buvo žiedo pavidalo, pagal visus kitus požymius ji taip pat buvo būdinga būtent Laimo ligos paraudimui.
Per tuos 2 mėnesius ligonė kelis kartus kreipėsi į polikliniką ir buvo įvairiai gydoma, tačiau dėmė ne nyko, o toliau lėtai plėtėsi. Įtarus Laimo ligą (rugpjūčio 17 dieną) buvo skirtas atitinkamas gydymas ir per pirmąsias tris dienas dėmė išnyko. Ištyrus kraują, paimtą apsilankymo pas gydytoją dieną, Laimo ligos diagnozė buvo patvirtinta ir laboratoriškai.
Kiti trys ligoniai taip pat užsikrėtė nuo skraidančių kraujasiurbių įkandimo - sėdint pavakary kavinės verandoje Palangoje (kraujasiurbį pavyko užmušti su kraujo ir jo sparnelių liekanomis ant pirštų), ravint darže prie namų, deginantis paupyje. Visiems jiems įkandimo vietoje po inkubacinio periodo atsirado tipingas Laimo ligos paraudimas, o dviem iš jų - ir kai kurių kitų pradinių šios ligos požymių - maudimas rankų ir kojų sąnariuose, veržimas sprande, nestiprus skausmas stuburo srityje, silpnas galvos skausmas. Ir šiems trims ligoniams ligos diagnozė patvirtinta jų kraujo laboratoriniais tyrimais.
Mūsų pastebėjimai, kad užsikrėsti Laimo liga galima ir per skraidančius kraujasiurbius, nėra revoliucingai nauji. Pastudijavus mokslinę medicinos literatūrą, tokių nuorodų (labai negausių ir nekategoriškų) rasta ir rusų, ir vokiečių, ir anglų kalbomis spausdintuose mokslinių žurnalų straipsniuose. Galimas daiktas, šis užsikrėtimo mechanizmas ir lemia tai, kad nemaža dalis ligonių, neabejotinai sergančių Laimo liga, nurodo nematę prisisiurbusios erkės arba teigia iš viso seniai nebuvę miške. Taigi buvus įtartinai raudonai odos dėmei, nors ir neturėjus sąlyčio su erke ar net iš viso nebuvus miške, geriau pasirodyti gydytojui, kuris skirs kraujo tyrimą, patikimai patvirtinantį ar paneigiantį Laimo ligos diagnozę.
Marijus Motiejūnas
