Viena ryškiausių festivalio “Slavianskij bazar” garsenybių Laima Vaikulė jau daug metų džiugina ne tik klausytojus, bet ir žurnalistus. Per spaudos konferenciją žurnalistams buvo sunku susilaikyti nuo plojimų ir pagyrų dainininkei. Ne dėl to, kad ji detaliai pasakotų apie savo asmeninį gyvenimą, bet dėl jos sąmojo. Kartais gana kandaus.
L.Vaikulė į žurnalistų klausimus atsakinėjo tol, kol šie jų turėjo. “Respublikos” skaitytojams - akimirkos iš spaudos konferencijos, šią savaitę vykusios Baltarusijos Vitebsko mieste.
Kalba tik tai, ką nori
- Ką galite pasakyti apie naująjį Rygos merą, taip pat Latviją ir jos politiką? Rusijoje nuolat skaitome, kad ten visur taupoma, biudžetininkai negauna algų...
- Atvažiuokite ir patys viską pamatysite. Greitai vyks festivalis “Novaja volna”. Kol kas viskas normalu. Naujajam merui 33-eji. Vadinasi, daug energijos, daug galimybių. Pirmyn. Pažiūrėsime. Jei ką, kritikuosime kaip reikiant.
- Suprantu, kad klausimai apie politiką jus erzina...
- Manęs neerzina. Man tas pats.
- Bet pati sakėte, kad naujienų laidas nuolat žiūrite.
- Taip, žiūriu. Man tai - informacija. O savo įvertinimo jums vis tiek nepasakysiu. Suprantate, aš pasakysiu tik tai, ką noriu, kad jūs žinotumėte. Todėl geriau neklauskite.
Poreikiai - kvailystės
- Kalbama, kad Aleksandras Rybakas festivalio organizatoriams pateikė labai įnoringą pageidavimų sąrašą. O kokį jūs pateikiate renginių organizatoriams?
- Rybakas vakar puikiai pasirodė. Ir šiaip jis man patinka. Jis nuostabus dainininkas, žavingas berniūkštis.
Mano pageidavimų sąrašas profesionalus. Dažnai žmonės painioja būtinybę su kaprizais. Todėl aš visada reikli ir pageidavimų sąraše yra tik tai, kas būtina. Įvardyti negaliu, nes tuo užsiima profesionalai. Ten yra viskas, kas susiję su šviesa, garsu. Tai rimtas pageidavimų sąrašas, nes mano orkestras groja gyvai.
- O buitiniu požiūriu?
- Ten visokios kvailystės. Kambaryje negali būti gėlių, nes nemėgstu, kai raunamos gėlės. Būtinai turi būti vandens, ledo, citrinos, žvakių ir šiaip niekučių. Automobilis - geriausias, koks tik yra tame mieste.
- Atleiskite už kai kuriuos klausimus...
- Jūs galite su manimi net ginčytis, bartis. Man patinka tokie klausimai, kuriais jus kaip nors erzinu. Tad pirmyn, pakelsite man nuotaiką.
Viskas sekasi
- Užsiimate verslu. Ala Pugačiova nuolat skundžiasi, kad ir kuo užsiimtų - ar tai būtų avalynė, ar parfumerija, ar fabrikai - ją vis apvagia, ištinka bankrotas. O kokia jūs šeimininkė?
- Žinote, tarp mūsų su Ala yra skirtumas. Man viskas visada išeina puikiai. Niekas manęs neapvagia, viskas puiku. Keista, ar ne? Viskas žydi. Nežinau, kodėl taip. Pavyzdžiui, mano kieme yra labai daug gėlių, medžių, ir jie visi prigyja, nors yra atvežti iš įvairiausių kraštų. Viskas prigyja: ir žmonės, ir medžiai, ir verslas. Aš labai turtingas žmogus. Net nežinau, kuo skųstis. Dirbu su geriausiais kompozitoriais: Raimondu Paulu ir Igoriu Krutojumi. Be to, mes giminės, jei kas nežino.
Su Igoriu Krutojumi pakrikštijome Raimondo Paulo anūkę. Beje, tai buvo jos pasirinkimas. Taip, mes su Igoriu tapome krikštatėviu ir krikštamote. O R.Paulas - tikras giminaitis.
Neįsivaikina, nes negavo palaiminimo
- Dabar Vakaruose populiaru įsivaikinti vaikus. Ir jūs ne kartą užsiminėte, kad norėtumėte taip pasielgti.
- Puiki mada. Aš norėčiau įsivaikinti visą vaikų darželį. Tiesiog taip išėjo. Gal dėl to man gyvenime taip gerai viskas sekasi, kad svarbiais klausimais gaunu savo krikšto tėvo palaiminimą. Jis yra ir mano geras draugas. O šiuo klausimu aš negavau jo palaiminimo. Todėl tai ir neįvyko.
- Kokie buvo jo argumentai?
- Jis neargumentavo. Tiesiog nepalaimino.
Nemato profesionalesnių už save
- Kokią matote savo sceninės karjeros pabaigą? Ar kaip Kobzonas bučiuosite sceną, kaip A.Pugačiova apvažiuosite visas posovietines šalis?
- Žinote, niekas nežino, kas bus rytoj. Skaitėte Bulgakovą - kaip Anuška išpylė aliejų? Taip. Todėl dabar man planuoti nerealu. Jūs - jaunas žmogus, tad jums atrodo, kad gyvenimas baigiasi sulaukus trisdešimties. Patikėkite, kai jums bus trisdešimt, jūsų požiūris visai pasikeis. Todėl, kol negimė žmogus, kuris gali geriau atrodyti, dainuoti scenoje ir būti profesionalesnis už mane, aš būsiu ant jos.
- Jūsų toks balsas, tembras, intonacija...
- Tai tiesa...
Svarbi kaip... varlė
- Žinau, kad po aštuntos klasės stojote į mediciną. Kodėl metėte tą veiklą - jums buvo gaila varlių?
- Man tuo metu jų visai nebuvo gaila. Tada aš visai negalvojau taip, kaip galvoju dabar. Man tada atrodė, kad aš esu svarbiausia, o varlės po to. Dabar man atrodo, kad ir varlės, ir aš esame labai svarbios šioje žemėje. O šiaip aš susižavėjau muzika ir pakeičiau kryptį.
- 1980-aisiais studijavote režisūrą. Dabar, kai jūsų vardas garsus, turite pinigų, juk nebūtų sudėtinga užsiimti kinu, teatru?
- Kinas jau buvo. Tai lengviau nei mūsų profesija. Taip, aš dažnai apie tai galvoju. Bet kaskart, kai susitinku su kokiu nors režisieriumi, būtinai su juo konfliktuoju. Režisierius man niekada negali nurodyti, kokiai man būti ir ką daryti. Tai pasibaigia tuo, kad jis manęs nemyli, o aš darau taip, kaip noriu.
Kalba tik apie gerbėjus
- Skaičiau, kad turite... na, jauną meilužį, gerbėją, jauną žmogų, su kuriuo būnate. Ar tai tiesa? O gal tai tik reklama, kokią daro A.Pugačiova ar Nadežda Babkina?
- Žinote, aš labai skiriuosi nuo N.Babkinos ar A.Pugačiovos. Apie mano intymius ryšius jūs niekada nesužinosite. Tad visi, apie kuriuos rašo spauda, yra tik mano gerbėjai. (Pasigirsta plojimai - aut. past.)
Savo knygas paliks giminėms
- Ar nenorite pati kurti dainų tekstų? Juk Ala Borisovna eilėraščius sėkmingai rašo jau seniai.
- Turiu parašiusi jų daug. Bet manau, kad tai turi daryti profesionalai. Gal droviuosi juos visiems rodyti? Mano namuose juos visi skaito ir verkia.
- O gal kada publikuosite?
- Kai baigsis mano pinigai.
- Kada parašysite knygą? Jūs nuostabi pasakotoja, turite gerą humoro jausmą.
- Tai tiesa. Aš ją jau rašau. Tai jau trečia mano knyga. Tiesiog aš jų neleidžiu. Taip pat yra ir su muzikos įrašais. Jų turiu labai daug, bet juos laikau. Paliksiu palikimą savo giminaičiams. Knygos bus tik po to... ten, už debesų.
- Kas bus jūsų knygoje?
- Mano gyvenimas.
- Bet kodėl jos dabar neleidžiate? Ten daug paslapčių?
- Taip, nes ten bus daug paslapčių.
- Kaip slavų šalių atstovams tapti įžymybėmis svetur?
- Turėjau galimybę iškart tapti žvaigžde Amerikoje, bet nepanorau. Dirbau operose. Bet kai mačiau, kaip žmonės palieka savo šalį, sakiau, kad aš būsiu paskutinė, kuri tai padarys. Todėl Amerikoje pabuvau keletą metų, bet ten buvo per daug sentimentų ir grįžau. Negalėjau. Man buvo nepakeliama.
Anksčiau svajojau dirbti Brodvėjuje. Gavau pasiūlymą vaidinti Matą Hari. Bet prodiuseriui vis bandžiau išaiškinti, kaip aš netinku: negerai kalbu angliškai, nors jis sakė, kad puikiai, turiu akcentą, bet tai irgi puiku. Man sakė, kad man reikės tik plaukus juodai persidažyti. Nežinau kodėl, bet pasakiau “ne”. Toks likimas.
- Pasielgėte teisingai - jūs mūsų žvaigždė.
- Taip, aš pasaulinė.
