Loreta Glebavičiūtė
Kokia veikla dabar užsiimi? Esi Barbė devyndarbė? Ar dar dainuoji?
Esu laisvalaikio ir pramogų organizatorė, renginių vedėja su diplomu. Tad jau 12 metų tik mano liežuvis ir velniai žino iš kur šaunančios idėjos uždirba man duonos ir sviesto. Veiklos – per akis: produktų prezentacijos, įmonių šventės ir konferencijos, vestuvės, krikštynos, jubiliejai, o dar namai, šiltnamis, daržas, du katinai ir vyras.
Daug veiklos – žmogus be galvos. Ar daug darbų griebiesi dėl pinigų, dinamitinio būdo, ar reikia ir žvaigždelės šlovės? Juk tai – neramus gyvenimas. Ar tau patinka baladotis po renginius ir projektus?
Nėra vieno atsakymo... Ir patinka, ir negaliu kitaip, ir pinigų reikia – juk už dyką niekas nieko nedalija. Tai mano darbas, kurį pasirinkau. Be to, nereikia į darbą 8 ryto ir kasdien daryti tą patį, gaunu dėmesio dozę, kaip adrenalino, ir su žmonėmis pabūnu. Myliu šį darbą. Sunkiausia dalis – kelionės po darbo namo, nes ima miegas ir nebesinori kalbėti.
Kas labiausiai patiko, kai vedei laidą „Nerealios namų šeimininkės“? Papasakok kokį nors juokingą nuotykį.
Šitoje laidoje pirmą kartą pajutau, ką reiškia būti tik moteriškoje kompanijoje – visos su savo patirtimi, norais, kaprizais. Teko išmokti taikytis, improvizuoti, patylėti ir būti moterimi, kuri nori būti šeimyniška, taupi, sumani ir graži tiek sau, tiek vyrui. Sužinojau tiek įvairiausių dalykų, susipažinau su įdomiais žmonėmis, kurių gyvenime nesutikčiau. Ebrų menas, gongų terapija, fraktalų piešimas, pilatesas, šiaurietiškas vaikščiojimas (turiu lazdas ir kartas nuo karto pėdinu kokius 4–5 kilometrus). Juokingiausi, žinoma, būdavo eksperimentai, kurie dažniausiai tekdavo Jurgitai Tvarijonaitei. Mano butelio pjovimo istorija pateko į internetą – tąkart vos nepadegėme studijos. Netyčia ant ugnies vietoj vandens šliūkštelėjome acetono – redaktorė pačiupo acetono buteliuką, o jos ranka kaipmat užsidegė. Baigėsi laimingai, bet buvo ir juoko ir „strioko“.
Užsiimi vedybų, krikštynų ir asmeninių pobūvių vedėjos veikla?
Pirmaisiais mokslo metais konservatorijoje teko būti ir Kalėdų seneliu. Iš mažo miestelio į sostinę atvažiavusiai merginai labai norėjosi užsidirbti savo kapeiką. Keli vaikų darželiai per dieną, kone aštuonis kartus valandos trukmės programėlė su dainelėmis. Po tokios savaitės niekas neabejojo, kad po drabužiais – ne mergina, o vaikinas – balso tembras buvo klaikus. 2000 metų fejerverkus prie rotušės sutikau irgi apsivilkusi Kalėdų senelio drabužius – stovėjau lauke pabaigusi programą, žiūrėjau į dangų nutvieskiančias šviesas ir džiaugiausi, kad neatėjo pasaulio pabaiga.
Oficialus renginius vesti lengviau nei asmenines šventes. Žmonės junta tavo nuotaiką, emociją, tavo balse girdi kiekvieną sumeluotą frazę. Jei jaučiu, kad gali nepavykti rasti bendros kalbos su užsakovu, siūlau kolegas. Negaliu nuvilti žmogaus, kuris tau patiki šeimos šventę.
Kaip atrodo klasikinės vestuvės lietuviškai?
Vestuvės ir yra vestuvės: jaunasis, jaunoji, daug gėlių, šakočių ir „šnapso“. Pas mus dar niekaip neprigyja naujos vestuvių pokylio rengimo idėjos. Pažįstu nuostabių vestuvių planuotojų, kurios siūlo anapus Atlanto pamiltų ir iš tiesų labai novatoriškų namuose švenčiamų netradicinių vestuvių idėjų. Čia vis dar įsišaknijęs noras visus pamaitinti, pagirdyt ir išvažiuojant įdėti saldumynų. Keista, kad jaunoji, už suknelę paklojusi keturis tūkstančius, sunkiai gali skirti tūkstantį garso ir šviesos aparatūrai, kuri iš esmės lemia vakaro nuotaiką.
Kodėl pasivadinai Mama Rock'n'Roll?
Mano personažas gimė kaip pašėlusi vakaro vedėja trečiadienio vakarais Brodvėjaus klube, kur vedžiau humoristinius vakarus. Pagaliau aš juk įgijau laisvalaikio ir pramogų organizavimo bei vakaro programos vedėjo specialybę. Garbanotas perukas, akiniai, gėlėta suknelė ir Chucko Berrio rockenrolo muzika. Visada išeidavau grojant rockenrolui.
Vis įsiveli į visokiausius televizijos projektus. „Keliauk su žvaigžde“ teko keliauti su nepažįstamu Neručiu. Ir barnių ten buvo. Gerokai pasišaipei iš žmogelio.
Yra žmonių, kurie sustingsta prieš kameras, nors gyvenime yra gyvi ir šmaikštūs. Neručiui „užkalė variklį“. Tiesiog neatitiko mūsų charakteriai: aš – kalbi, nevengianti pasijuokti iš savęs. Kai nusibodo juoktis iš savęs – juokiausi iš jo, o ką daryt?
Koks smagumas patiko keliaujant su Rimvydu Širvinsku-Makaliumi?
Rimvydas labai šaunus jaunas vyrukas. Žaviuosi tokiais žmonėmis, kurie pomėgius paverčia tikromis verslo idėjomis. Tai buvo puikus pasiūlymas mėgstančiai žvejybą merginai – trys dienos Suomijoje, pažintis su Tamperės miestu, „Beatles“ grupei skirtu festivaliu ir poledine žūkle. Sutikčiau lėkti ir į kokią ekstremalesnę kelionę. Man nebūtini dideli patogumai, svarbu, kad būtų vandens, lova ir tualetas.
Ar tavo atveju negalioja taisyklė: už linksmo žmogaus kaukės slepiasi liūdnas? Dėl ko imi niurzgėti?
Kaip ir visos taisyklės, taip ir ši, neatsirado iš niekur. Juk negali be perstojo šypsotis. Ir smagiems žmonėms būna negerų dienų. Kasdien noriu nors mažytės staigmenos – pagamintos kavos su sausainiais, iš parduotuvės lauktuvių parvežto saldainio, vakarui suplanuoto filmo ar šiaip apsikabinimo, kai stovi prie kriauklės rankas sumerkusi į vandenį.
Gal jau baigei kankintis dėl svorio ir vaidinti anoreksikę? Juk tai trenkia per smegenis...
Aiškus vienas dalykas, tai – pavojinga. Ypač jei merginos meta svorį dėl noro kažkam patikti, kai nori būti plonesnės už kažką ir visai nemąsto apie padarinius. Jei būtų surasta piliulė, kurią gerdamas gali valgyti, kiek nori, ir gulėti, kiek gali, tokios tabletes sugriautų pasaulį.
Gal nori tapti „Olialia pupyte“?
Oi ne... tuštutės statuso man tikrai gyvenime niekada nereikėjo.
Ką patartum toms, kurios nori numesti svorio?
Visų pirma išsiaiškinti realias šios problemos priežastis, o tuomet kreiptis į specialistus, nes naudotis patarimu „viena draugė sakė“ – tikrai nėra protingiausias sprendimas.
Argi nėra keista – žmogus tiesiog daug valgo, o kai numeta svorio – tampa televizijos laidų didvyris. Ką manai apie grožio ir jaunystės kultą?
Televizijai, kaip ir visai žiniasklaidai, reikia skandalų arba įkvepiančių istorijų, kurias išgirdę žmonės nusprendžia keistis. O dėl jaunystės, manau, pas mus tai velniškai natūralus ir kryptingas pokytis. Mes nebespėjame gyventi – juk bėgam, lekiam, kalbam mobiliuoju net sėdėdami tupykloje, kompiuterį nešamės ir į virtuvę, ir į lovą, laiškai tapo atgyvena, viską valdo internetas. Nepastebi žmogus kaip pasensti. Aš dievinu Galinos Dauguvietytės žodžius: „Aš myliu kiekvieną savo raukšlę, nes ji mano, galiu pasakyti, kiek man metų, nes tai – mano didžiausias turtas.“
Yra žmonių, kuriems buvai gražesnė stambesnė – tokia charakteringa Mama Rock'n'Roll. Bet vyrui juk esi graži, kokia esi, tiesa?
Niekada nebus taip, kad visiems būsi geras arba visiems patiksi. Tuomet buvo nemaža tokių, kurie sakė: „Kaip galima tokią leisti į sceną? Taip neestetiška, baisu.“ O dabar jau būtų estetiška, gražu? Iki šiol tai darau ne dėl kitų. Man skaudėjo, buvo sunku, blogai, iš manęs juokėsi, neturėjau gražaus drabužio ar malonumo atėjus į parduotuvę nusipirkti suknelę. Vėlgi paimkite gerą maišą bulvių ir nešiokitės visur nuo ryto iki vakaro. Kitą dieną aš jums paskambinsiu – įtariu, kad skaudės stuburą, kojas, rankas, būsite išprakaitavusi, permušinės širdį ir, tiesa – būsite labai nelaiminga. Mano vyras visada sakė, kad esu pati gražiausia moteris pasaulyje. Kad to nepamirščiau, jis man tai primena kasdien. O aš taip sau pavydžiu dėl to, kad turiu tokį žmogų šalia, kad net gėda kam pasakyt (šypsosi).
Gal tas išvaizdos keitimas yra ir dėl televizijos – „Olialia pupyčių“ kalvės?
Galiu išvardyti tiek gražių moterų, kurių nerodo per televizorių. Televizija negali būti priežastis mesti svorį. Nebent nori patekti į Guinnesso rekordų knygą su prierašu: „Ji suliesėjo dėl televizijos“. Jai su gilia užuojauta nusiųsčiau Vytauto Šiškausko dainą „Nebelinksimas mūsų kaimas“.
Kiek pastangų tau kainavo numesti svorį? Kaip pavyko atsikratyti kone pusę savęs (apie 60 kilogramų). Ar tuomet nedingo vidinis dinamitas?
Tai psichologinė kova, o kaina – bijojau nusivilti savimi ir patvirtinti gydytojų prognozes. O vidinio žmogaus pasaulio neatimsi, tai ne mobilusis telefonas, kurį galima atjungti nuo nepageidaujamo operatoriaus.
Kalbėta, kad užmovei ant skrandžio žiedą?
Ne vieną, o tris. Ir laikausi trijų dietų, nes nuo vienos nepavalgau (šypsosi).
Praeitą vasarą susituokėte. Kodėl Gediminui žiedą užmovei tik po 12 draugavimo metų?
Mums labai patiko draugauti. Laikas bėgo, o mes mokėmės, pirmi darbai, Mamos Rock'n'Roll pradžia – viskas taip sukosi, kad vedybų mums nereikėjo. Kai pradėjome apie jas galvoti, įsigijome namą – vėl išlaidų krūva. Vestuvės – velniškai brangus dalykas. Taupėme, dėjome – žiū... 12 metų ir nebėr (šypsosi).
Kas pasikeitė po vedybų? Juk vyrą pažįsti kaip nuluptą. Jau galima jį mušti lygintuvu?
Po vestuvių iš naujo įsimylėjome. Iš karto po šventės išlėkėme į kelionę, ten praleidome pasakišką savaitę, o grįžę vėl puolėme į darbus. Bet jau viskas atrodė kitaip. Aš be jo nebegaliu, o jis sako, kad be manęs. Labai norisi rūpintis, dalytis ir saugoti savo žmogų. O mušti nei lygintuvu, nei kočėlu net mintis nekiltų. Tik rusai sako: „Mylėk kaip dūšią, krėsk kaip griūšę“.
Tiesa, kad Gediminas labai dažnai išvykęs? Kuo jis dirba? Ką parveža lauktuvių?
Gediminas yra tolimųjų reisų vairuotojas. Važinėja po Europą, Rusiją. Būdavo reisai užtrunka ir po du mėnesius. Žinoma, iš manęs dabar juokiasi visos moterys, kurių vyrai kariai, jūreiviai arba dirba užsienyje po pusmetį. Bet man ir savaitę būti vienai nemiela. Einant miegoti nėra kam papasakoti, kas įvyko, atsibudus nėra kam pasakyti labas rytas, žiūrint žinias nėra su kuo koneveikti valdžią. Po namus laksto pora katinų, bet su jais kalbu tik aš, o jie man, ačiū Dievui, neatsako, nes tuomet jau tikrai suprasčiau, kad galvoje atėjo sutema. Smagiausia laukti grįžtant vyro, kada iš kelioninio krepšio parkeliauja kava iš Liuksemburgo, šokoladas iš Šveicarijos ar mano mėgstamų kvepalų buteliukas.
Kai grįžta, sutinki su duona ir druska, šoki vyrui striptizą ar bent ištepi grietinėle su braškėmis?
Dažniausiai ruošiu skanią vakarienę su daug daug salotų, nes vairuotojų racione daržovių nerasta. Jis dievina paprasčiausiai troškintą jūros lydeką, jautienos kepsnį ar mano suraitytus sušius su krabais, lašiša, ančiuviais ar dirbtiniais ikrais. Jam viskas skanu, ką gaminu. Žinoma, mes kaip ir visi žmonės rengiame romantiškas staigmenas ir džiaugiamės minutėmis, kada esame tik vieni du.
Ką reikia daryti, kad vyras neitų į kairę? Kas, tavo manymu, suteikia šilumą ir harmoniją šeimoje? Kaip kuri šeimos jaukumą?
Kad vyras neitų į kairę, reikia išdurti kairę akį. Juokauju, žinoma. Manau, tokių dalykų nenumatysi. Būna savęs išsigąstu, kaip pasielgiu, o iš kur gali žinoti, kas šaus į galvą kitam žmogui? Atsakymas, mano galva, paprastas kaip trys kapeikos – jei gerbsi kitą žmogų, jo jausmus ir buvimą šalia tavęs tokio, koks iš tiesų esi – su visomis mielomis ir erzinančiomis savybėmis, niekada neleisi sau jo šitaip įskaudinti ir paminti duotą priesaiką santuokos sakramento dieną.
Kaip paguostum draugę, jei jos vyras susirastų jaunesnę?
Neguosčiau. Jei vyras paliko mano draugę, jis – kvailas. Jei paliko – džiaugtis, o ne verkti reikia.
Girdėjau, kad pasvarstai dėl vaiko įsivaikinimo – išgelbėtum vienišą „dūšelę“?
Mes abu su Gediminu esame ne kartą kalbėję, kad labai norėtųsi tai padaryti. Ypač jei sulauksime savo mažylio.
Esi jauniausia iš trijų vaikų? Kas tavo tėvai? Kaip buvai auklėta?
Esu iš tikro moterų desanto šeimos: mama, trys seserys ir tėtis. Juokaudami tėtį vadiname juvelyru, nes išdailino tokias dukterų figūras (juokiasi). Mūsų šeima man brangiausia, ką turiu gyvenime. Dažnai vieni kitiems skambiname, kartu sutinkame šventes. Esame viena tų šeimų, kurie ir barasi, ir taikosi ne ilgiau nei 10 minučių. Nebuvome iš pasiturinčiųjų, todėl išmokome taupyti, branginti, nelaužyti, saugoti. Mama 40 metų atidavė medicinai, tėtis – mechanikas, tikriausiai iš jo gavau polinkį nusimanyti, kas po mašinos kapotu. Kad ir kas nutiktų, kiekvienas žinome, kad naktį galima skambinti ir verkti prie ragelio arba, atvirkščiai – pakvailioti.
Ne taip seniai atsikraustėte į Vilniaus rajoną ir pasistatėte namą. Ar esi iš tų, kuri moka vadovauti namo statybai ar net pati maišei cementą?
Namą pirkome jau pastatytą, bet didžiąją dalį įsirenginėjame patys. Moku glaistyti plyteles, žinau, kaip sukti gipsą, kokių reikia dažų, impregnanto, kas yra gegnės, kokie varžtai... viską žinau. Patinka man, o vyrui patinka, kad aš nusimanau – galime pasitarti, nuspręsti, kaip geriau.
Ką maloniausia veikti laisvalaikiu? Gal turi kokią silpnybę?
Esu filmų maniakė ir, jei galiu, vasarą važiuoju žvejoti. Esame žvejoję tris dienas iš eilės. Būčiau dar 30 tikriausiai ten buvusi – taip gera: gamta, vanduo, azartas. Pailsiu prie tvenkinio su meškere rankose. Gedimino bendradarbiai sako, kad esu svajonių moteris.
Kodėl mėgsti žvejoti? Esi žuvyčių žudikė.
Taip, salotų lapų, pomidorų ir kitų žudikė. Žuvį gaudau tik tam, kad valgyti. Nesuprantu tų žmonių, kurie žvejoja visą dieną, pagauna žuvį, ją sužaloja traukdami ir paleidžia – neva tai sportinė žūklė. Kliedesiai. Žvejyboje, kaip medžioklėje: nušovei – suvalgei.
Ką pasirinktum: tailandietišką masažą, prašmatnius pietus ar kvepalus?
Nė vieno iš išvardytų dalykų. Geriau pilną baką degalų, greitą mašiną ir savo vyrą šalia.
Ką pasakytum lietuviams, kurie nuolat inkščia ir dergia kitus, džiaugiasi, kad nustipo kaimyno karvė?
Sako, jei tave apdergė skrendantis paukštis, tai – sėkmės ženklas, bet aš taip džiaugiuosi, kad karvės neskraido. Kad ir kas nutiktų, remiuosi auksinėmis frazėmis: kai tau sunki diena, nepamiršk, kad ir ji baigsis, bet pamąstyk, kad kažkada baigsis viskas. Jei gyvenime sunkus etapas – taip bus ne visada, bet tai galioja ir etapui, kada bus labai gerai.
Tiesa, kad esi gera kulinarė ir daržininkė? Pasidalyk receptėliu.
Greitai pražys kiaulpienės. Pasigaminkite nuostabų kiaulpienių sirupą nuo visų ligų. Į trilitrinį stiklainį susluoksniuokite kiaulpienių žiedus ir cukrų. Sandariai uždarykite ir palikite tamsioje vėsioje patalpoje 2–3 savaites. Vėliau kiaulpienių žiedus atskirkite nuo nuostabaus skonio sirupo ir juos plikykite – bus puiki arbata. Sirupą naudokite patiekalams gardinti arba po šaukštelį į geriamąjį vandenį – ir vaistas, ir maistas.
Na, pasakyk trumpą anekdotą apie save.
Jeigu moteris gali drąsiai jums pasakyti savo amžių – ji gali viską. Buvo malonu. Laima, 32-iejų.
