Vietoj raudonos mėsos ir dešrų dažniau valgykite vištieną arba žuvį. Daržovėse, ypač tamsiai raudonos, žalios ir geltonos spalvos, yra antioksidantų, nukenksminančių nitrozaminą. Kepdami stenkitės mėsos nesukepinti, rūkytų gaminių nekepkite visai, nes susidaro itin daug kenksmingų medžiagų. Keptą mėsą apšlakstykite citrinos sultimis, nes vitaminas C neutralizuoja nitrozaminą.
2. Saldėsiai užklijuoja kraujagysles
Valgant daug saldumynų greičiau sensta kraujagyslės: cukrus reaguoja su organizmo baltymais ir virsta lipnia medžiaga. Kadangi kraujo pigmentas hemoglobinas yra baltymas, paveiktas cukraus jis tampa nebetinkamas deguoniui pernešti. Cheminės reakcijos metu susidariusios medžiagos nusėda kraujagyslėse ir mažina jų pralaidumą.
Vietoj saldainių valgykite juodąjį šokoladą. Šokolade esantys riebalai neleidžia cukrui iškart patekti į kraują. Ribokite saldumynų kiekį. Tris savaites jų visai nevartojant, skonio pojūtis pakinta, organizmas nebereikalauja cukraus.
3. Dėl saulės spindulių trūkumo kaulai tampa trapūs
Kas iš baimės susirgti odos vėžiu arba susiraukšlėti slepiasi nuo saulės, rizikuoja dėl vitamino D trūkumo susirgti osteoporoze. Didžiausias pavojus gresia moterims po menopauzės. Tačiau imtis profilaktikos reikėtų daug anksčiau. Be vitamino D kalcis iš maisto yra sunkiai įsisavinamas. Organizmas šį vitaminą gamina pats, saulės spinduliams veikiant odą. Tai vyksta ir apsiniaukusią dieną, ir šaltuoju metų laiku. Pakanka kasdien 20 minučių pabūti gryname ore. Be to, judėjimas naudingas raumenims. Tarkime, mankštinantis su svarmenimis galima padidinti kaulų tankį. Kaulus apsaugo ir maistas, kuriame yra daug kalcio. Ypač jo gausu kietame sūryje, brokoliuose ir sardinėse.
4. Pernelyg gausus maistas
kenkia ląstelėms
Valgyti ir gerti būtina kūnui ir dvasiai - tai tiesa. Tačiau norintiems gyventi ilgiau būtų naudinga gerokai sumažinti gaunamų kalorijų kiekį. Matyt, taip yra todėl, kad kukliau maitinantis susidaro mažiau ląstelėms kenkiančių deguonies junginių, vadinamųjų laisvųjų radikalų. Jie susidaro nuolatos, vykstant medžiagų apykaitos procesams, taigi ir virškinant maistą. Kuo daugiau valgoma, tuo daugiau radikalų tenka neutralizuoti organizmui.
Elkitės kaip Okinavos salos, kurioje gyvena daugiausia šimtamečių, gyventojai: jie laikosi principo „hara hachi bu” - išvertus tai reikštų „neprisikimšk”. Jie maitinasi sveikai, valgo lėtai ir pasimėgaudami, o nustoja valgyti dar ne visai pasisotinę.
5. Dietos kenkia
imuninei sistemai
Moters imuninė sistema paprastai sensta lėčiau nei vyro. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl moterys gyvena ilgiau. Tačiau reguliarios dietos šį pranašumą gali paversti niekais. Sietlo onkologijos centro mokslininkai nustatė: kuo dažniau svyruoja svoris, tuo mažesnis yra imuninių ląstelių skaičius.
Jei norite numesti svorio, darykite tai lėtai ir per ilgą laiką, laikydamiesi protingos mitybos programos. Imunitetą stiprina švieži vaisiai ir daržovės, liesa mėsa, mažai riebalų ir cukraus plius vertingi augaliniai riebalai kaip alyvuogių ar rapsų aliejus. Taip maitinantis, laikui bėgant sutirps ir nereikalingi kilogramai.
6. Dėl streso ląstelės
sensta daug greičiau
Nuolatinė įtampa arba baimės gerokai paspartina senėjimo procesą. Patiriant stresą, išsiskiria hormonas kortizolis. Tai yra pirmykštis mechanizmas, užtikrinantis pasirengimą kovoti arba sprukti: padažnėja kvėpavimas, pagerėja kraujo apytaka, didėja cukraus kiekis kraujyje. Jei kortizolio kiekis dėl nuolatinio streso išlieka padidėjęs, jis kenkia ląstelėms.
Nuo nuolatinio streso padeda reguliarus sportavimas - bėgiojimas, važinėjimas dviračiu arba spartus vaikščiojimas. Staiga apėmus stresui, patartina sparčiu žingsniu apeiti kvartalą, kad sumažėtų streso hormonų kiekis. Labai veiksmingi yra jogos kvėpavimo pratimai.
7. Mobilusis telefonas ir užrašų knygelė nenaudingi smegenims
Kas pernelyg pasikliauja mobiliojo telefono atmintimi, navigacine automobilio sistema ir užrašų knygele, neduoda darbo smegenims, todėl atmintis greičiau silpnėja. Būtina treniruoti smegenų sritis, atsakingas už įsiminimą ir gebėjimą orientuotis. Japonų studijos duomenimis dažnas „atminties ramsčių” naudojimas yra priežastis, dėl kurios kas dešimtam suaugusiajam jau apie 30-us gyvenimo metus atsiranda atminties spragų, paprastai būdingų vyresniems nei 60-ies.
Skambindami dažniau rinkite numerius iš atminties. Pirkinių sąrašą susirašykite, išmokite, bet į parduotuvę nesineškite. O prieš išvykdami automobiliu, maršrutą apžvelkite žemėlapyje. Įsidėmėkite kelią ir išjunkite navigacinį įrenginį. Nors smegenys nėra raumuo, bet veikia panašiu principu: netreniruojamos jos silpsta.
Milda KUNSKAITĖ
