Daugiau nei prieš dešimtmetį į tuometinio LNK vadovo duris pasibeldęs Laurynas Šeškus (33) pradėjo TV prodiuserio karjerą. Tuomet jis net nežinojo, į kokią kasetę laidą įrašyti. Šiandien su jo patirtimi ir žiniomis retas Lietuvoje galėtų varžytis. Pastaruosius dvejus metus „Viasat Broadcasting“ vyriausiuoju prodiuseriu Rytų Europai dirbęs ir Londone gyvenęs Laurynas grįžo į Lietuvą.
Savo nepriklausomą prodiuserinę kompaniją „TV Play“ įkūręs televizininkas nebijo konkurencijos. Naujam televizijos sezonui jis pasiūlys keletą projektų ir labai tikisi, kad šie prikaustys milijonus žiūrovų prie ekranų. O tai Lauryną labiausiai ir žavi prodiuserio profesijoje.
Kodėl atsisakei vyriausiojo prodiuserio pareigų ir ėmeisi veiklos Lietuvoje?
Subrendo mintis įkurti savo kompaniją. Be to, po dvejų metų įtempto prižiūrėtojo darbo pasiilgau tiesioginio prodiuserio darbo. Pabodo tik TV projektus kuruoti. Noriu juos kurti nuo pradžios iki pabaigos.
Paaiškink prodiuserio prižiūrėtojo funkcijas?
Kiekvieną pirmadienį atvykdavau į Londone įsikūrusį biurą stikliniame pastate ir raportuodavau, kas vyksta Rytų Europos šalių televizijose. Na, o antradieniais sėsdavau į lėktuvą ir per savaitę aplankydavau keletą tų šalių televizijų. Jose susitikdavau su kūrybiniais darbuotojais, skaitydavau laidų scenarijus, siūlydavau idėjas ir t.t. Žodžiu, dvejus metus skraidžiau.
Nepradėjo purtyti nuo lėktuvų?
Ne tik nuo lėktuvų, bet ir nuo viešbučių, savos lovos neturėjimo. (Juokiasi.)
Daug kas paprieštarautų, sakydamas, kad tai svajonių darbas.
Romantiškai atrodo pirmus tris mėnesius - kas dieną vis nauji miestai, žmonės... Vėliau pradeda įgristi ir nebenori niekur kojos iš viešbučio kelti.
Ar Lietuvos televizijų žiūrovų skonis kuo nors unikalus?
Mes esame per vidurį - tarp šalto skandinaviško ir karšto pietietiško temperamentų. Tarsi kokie Baltijos Čigonai. Iš tiesų nesame kuo nors unikalūs.
Ar tiesa, kad Lietuvos televizijos vis labiau pataikauja mažiau išprususiems žiūrovams?
Visame pasaulyje didieji kanalai orientuojasi į statistinį skonį. Pieno pramonė juk irgi masiškai negamina pieno su kmynais. Išrankesnio skonio žiūrovams skirti mažesni, nišiniai kanalai.
Mūsų televizijos kanaluose dauguma laidų - licencinės. Ar nors vieną Lietuvos prodiuserių sukurto projekto licenciją yra įsigijusi kitos šalies televizija?
Amerikiečiai yra įsigiję “Mis nelaisvė” licenciją, “TV pagalba” vieną sezoną buvo rodoma per Slovėnijos kanalą.
Ar tiesa, kad mūsų televizijų turinys ir kokybė smarkiai atsilieka nuo Vakarų?
Netiesa. Mes žengiame koja kojon su kitomis panašų gyventojų skaičių turinčiomis šalimis. Matome tuos pačius serialus ir filmus, kuriuos rodo ir Vakarų televizijos. Be to, mes transliuojame gerokai daugiau autorinės produkcijos. Pagal jos kiekį, biudžetą ir kokybę esame Čempionai ne tik Baltijos šalyse. Pasaulis stebisi - iš kur tiek pinigų turime? Nes autorinė produkcija nėra pigi. Apskritai mane žavi mūsų kūrybiškumas. Mes nemėgstame schemų. Pavyzdžiui, koks nors adaptuotas TV žaidimas yra savaip interpretuojamas. Džiugu.
Koks pramoginis TV projektas šiandien populiariausias pasaulyje?
Vienareikšmiškai - šokių projektai. Teko bendrauti su vienos didelė s televizijos prodiuseriu, kuris juokavo: “Jei man kas nors būtų pasakęs, kad pramoginiai šokiai užkariaus komercines televizijas – būčiau visą savo turtą užstatęs”.
Ko šiandien labiausiai nori statistinis televizijos žiūrovas?
Pramoginio, lengvo turinio laidų. Juk dauguma televizorius įsijungia vakarais, po darbo dienos.
Kaip pakomentuotum kontroversiškai vertinamą laidą “Kitas”?
Tai licencinė MTV kanalo laida “Next”, skirta jaunimui. Lygiai tokia pati laida egzistuoja gal 30 šalių. Nesame kuo nors išskirtiniai. Jei erzina jos formatas – ignoruokite. Jei ji rodoma antrą sezoną – vadinasi, turi savo žiūrovus. Prekybos centre taip pat galima rasti šlykščių produktų.
Kodėl pastaruoju metu mūsų televizijose daugėja gražių, bet netalentingų vedėjų?
Mūsų nedidelėje tautoje negali atsirasti 200 Arūnų Valinskų. Be to, skiriasi vedėjų kategorijos. Vienų misija tik siužetus pristatyti, o kitų – kurti laidos dramaturgiją. Čia visiškai skirtingos profesijos. Pristatyti siužetą gali bet kuri blondinė, bet ar kada nors ji pereis į aukštesnę kategoriją - klausimas.
Ką tau davė Londonas?
Platesnį supratimą apie televiziją ir pasaulį.
Kaip sekasi prisitaikyti Vilniuje?
Puikiai. Smagu, kad vis dar turiu daug draugų. Šiek tiek atpratau nuo to, kad išėjęs į miestą galiu visus sutikti. (Juokiasi.) Man patinka, kad mes, skirtingai nuo britų, daugiau bendraujame telefonu arba akis į akį, o ne elektroniniu paštu.
Ar Lietuvoje tarp prodiuserių didelė konkurencija?
Pati didžiausia, kokią esu regėjęs. Prodiuseriai tiesiog atakuoja mūsų televizijas. (Juokiasi.) Iš kur pas mus tiek daug stiprių prodiuserinių kompanijų - negaliu paaiškinti.
Gal tai labai pelningas verslas?
Kur kas mažiau nei reklamos.
Žinodamas šią situaciją vis tiek įsteigei savo kompaniją.
Tikiu, kad nesu pats blogiausias prodiuseris. Viliuosi, kad mano kompanija taps tarptautinė.
Kas tave labiausiai žavi šiame darbe?
Tai, kad gerai dirbdamas gali prikaustyti milijonų dėmesį prie televizorių ekranų.
Prieš keletą metų “Laisvalaikiui” prisipažinai, kad esi darboholikas. Ar išgijai?
Antrieji metai Londone mane išgydė. Ten darboholizmas nėra gerbiamas ir net toleruojamas. Po darbo užsibūti biure - mažų mažiausiai netaktiška.
Mėgstamiausias tavo laisvalaikis?
Tenisas, futbolas, jaukūs pasisėdėjimai su draugais.
Laima Karaliūtė
