Anot Kultūros tarybos pranešimo, projektų paraiškoms įvedama minimali prašoma finansavimo suma – 2,5 tūkst. eurų.
Teigiama, kad skiriamų lėšų vidurkių analizė atskleidė, jog mažesnių projektų poveikis Lietuvos kultūrai abejotinas, o taryba skatina teikti ir įgyvendinti ambicingesnes idėjas.
Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė taip pat paskelbė, kad kitąmet bus mokamos ne tik individualios, mobilumo ir Ukrainos kūrėjams skirtos stipendijos, bet ir planuojama vykdyti karjerą pradedančių kūrėjų stipendijų konkursą.
Dar vienas numatomas pokytis finansuojant kultūros projektus – kad taryba nebepriims nacionalinių ar valstybinių muziejų paraiškų. Išimtis bus daroma tik teikiant projektus programoms „Atminties institucijos“ finansuoti veiklą „Muziejų kolekcijų mobilumas“, „Nacionaliniai paviljonai Venecijos bienalėje“ ir „Menas žmogaus gerovei“.
Taip pat nuspręsta nebefinansuoti kultūros startuolių, o lėšas perkelti į „Tinklaveikos“ programą.
Pasak A. Pakarklytės, Kultūros taryba nebevykdys programos „Kvalifikacijos kėlimas“, o programos „Mažosios Lietuvos kultūros sostinės“ kvota pridedama prie programos „Tolygi kultūrinė raida“. Šios programos paraiškas vertins Regioninės kultūros tarybos.
Be to, pranešta, kad truputį paankstintas atsiskaitymas už projektus, tai reikės padaryti iki 2024 metų gruodžio 20 dienos.
Kultūros taryba administruoja Kultūros rėmimo fondo lėšas bei kitas lėšas, skiriamas finansuoti kultūros ir meno projektus, taip pat skiria valstybės stipendijas kultūros ir meno kūrėjams.
Pernai Lietuvos kultūros taryba paskirstė 22,7 mln. eurų, finansavo daugiau kaip 1,6 tūkst. projektų, skyrė beveik 800 stipendijų.
