Gyvybės šįmet minimiems Maironio metams nestinga, žmonės labai jautriai ir gyvai į juos reaguoja, teigia kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
2012 metus Seimas yra paskelbęs Maironio metais, minint 150 metų nuo tautos dvasios žadintojo Jono Mačiulio-Maironio gimimo ir 80 metų nuo poeto mirties sukaktis.
Vyriausybės valandoje Seime ketvirtadienį Seimo narys Rimantas Smetona užsiminė apie stiprėjančią nuojautą, kad gali būti daug formalių, „dėl paukščiuko“ priemonių, rengiamų dėl lėšų įsisavinimo. „Tai būtų blogai, nes jau ketvirtis tų metų baigia praeiti. Norėtųsi daugiau gyvybės, išėjimo į žmones“, - kalbėjo Seimo narys.
Kultūros ministras entuziastingai pritarė Seimo nario minčiai šių metų liepos 6-ąją, švenčiant Valstybės dieną, sostinės Gedimino pilies papėdėje susirinkti Maironio kūrybos „pagiedojimams“, „paskaitymams“, nors minėjimo planuose tai nenumatyta.
Ministras priminė, kad Maironio vardas ne kartą skambėjo ir šių metų Vilniaus knygų mugėje, kur Maironio eilėraščius skaitė ir vaikai, ir suaugusieji.
„Komisija (Maironio metų minėjimo - ELTA) tikrai intensyviai dirba ir planuoja švietimo, kultūros, leidybos priemones, žinome, yra Maironio literatūros muziejus Kaune. Patikėkite, gyvybės šitiems metams tikrai nestinga, gauname daugybę pasiūlymų ne tik iš žinybų, bet ir iš “apačios„, iš žmonių, kurie teikia projektus, ir esame įvardiję Kultūros rėmimo fondui, kad jie prioritetiškai atsižvelgtų. Tikrai nemanau, kad jie pavirs biurokratizuota procedūra “dėl paukščiuko„, o žmonės tikrai labai jautriai ir labai gyvai reaguoja į šitą metų reiškinį“, - kalbėjo A. Gelūnas.
Kai kurie kultūros atstovai yra išreiškę abejonių, kad Maironio metai gali tapti vien paradinio pobūdžio, kaip ir daugelis ankstesnių minint įvairias sukaktis.
„Nors šios programos pagrindinis tikslas - idealus, siekiant suteikti Maironio sukakčiai nacionalinį mastą, pasigedau ryškesnio Kultūros ministerijos dalyvavimo - iš 42 programos renginių ministerija tik surengs sukaktuvinį kalbos vakarą, o didžiąją dalį programos įgyvendins Maironio lietuvių literatūros muziejus Kaune. Tiesa, Maironio gimtinėje Pasandravyje numatoma pastatyti poeto biustą, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla pasižadėjo išleisti Maironio „Lyrikos" knygą, o štai nacionalinis transliuotojas kurs anonsus...“ - vardijo filosofas Krescencijus Stoškus.
Pasak literatų, šiais metais būtų itin prasminga išleisti bent vieną naują monografiją apie Maironį, kurioje naujomis akimis jau nepriklausomoje Lietuvoje būtų pažvelgta į šį kūrėją ir jo palikimą.
