Prieš trejus metus ji išvyko į Olandiją, kur studijavo Groningeno šiuolaikinio meno akademijoje, džiaugėsi miesto teikiamais bohemiškais privalumais, bet, kai pradėjo lauktis kūdikio, grįžo į Lietuvą.
„Taip susiklostė, kad mano gyvenimas yra Olandijoje. Ten koncertuodavau, bet tuos metus daugiau ilsėjausi. Va, kai pradėjau lauktis, supratau, kad noriu daug daryti, prasidėjo atgimimas. Ar pasikeitė gyvenimas? Kardinaliai! Nors naktimis mažiau miegu, tačiau esu pilna energijos, o ir pradėjau daryti tik tai, ką noriu. Žinote, aš pagaliau supratau, ką noriu veikti. Anksčiau buvau pasimetusi, mėginau įvairius žanrus, dabar viskas aišku“, - sako ji.
Migloko daugiau nei kelis kartus pakartojo, jog jos gyvenime labai trūko kūdikio. Ir gavo ji net daugiau – tik vidinė ramybė jai padėjo suprasti, kad su savo muzika ji nori žmonėms dovanoti džiaugsmą. Matyti, kad visi laimingi, suprasti, kad daro gerą muziką, kai net nesvarbu, koks tai stilius – tik gera emocija.
„Ar mane klausytojai suprato? Manau, kad taip. Bet vėliau aš pavargau, išsigandau, kilo daug klausimų. Žmonės norėjo, kad aš dainuočiau tas dainas, bet aš nebežinojau, ko pati noriu. Dabar turiu idėjų, kad į koncertą ateinantys žmonės patys galėtų pasakyti, ko jie tikisi: senų, naujų ar kosminių dainų. Noriu suteikti žmonėms laisvę pasirinkti, ką jie nori išgirsti iš mano sukurto meno“, - žada nauja mama, kuri, nors Lietuvoje planuoja būti tik iki vasaros, tikina, jog išvykus labai dažnai grįš.
Bohemiškoje šeimoje užaugusi Miglojo kūrė nuo vaikystės. Dar nemokėjo skaityti, todėl dainavo tai, ką matė savo vaikiškose knygutėse. Taip natūraliai išsivystė jos polinkis į muziką, polinkis koncertuoti, skaityti.
„Net pati nesuvokiu, bet muzika yra mano esybė. Muzika, pasirodymas, animacija yra pagrindiniai mano keliai. Aš esu Migloko, kuriai labai faina groti su daug skirtingų žmonių, išbandyti įvairias veiklas, nišas. Dabar nebūna taip, kad susimąstau, ką aš čia darau“, - jau skubėdama, išberia ji.
Vis pakartodama, kad labai skuba pamaitinti savo Koko Praną Vander Linden, ji pabaigai Lietuvai linki įvairovės: „Lietuva ir Olandija klausosi tokios pačios muzikos, tačiau ten didesnis atsipalaidavimas, nes gaus žmonių iš įvairių pasaulio šalių, to ir palinkėčiau“.
