Visi girdėjome istorijų apie pamišusius įsimylėjėlius, kurie savo mylimiesiems rašydavo plunksnas mirkydami savo kraujyje. Tačiau buvęs Irako diktatorius Saddamas Husseinas šią praktiką pakylėjo į visiškai naują lygmenį. 1990-aisiais jis įsakė kaligrafui pagaminti Korano kopiją, kurioje vietoj rašalo būtų naudojamas jo kraujas. Šiam projektui per dvejus metus diktatorius skyrė 27 litrus kraujo – tiek laiko užtruko pabaigti knygą. Ši knyga vis dar egzistuoja ir niekas nežino, ką su ja daryti, pasakoja „Odditycentral.com“.
Kol kas ši knyga yra laikoma už užrakintų durų Bagdade. Ši neįprasta knyga kartu yra ir šventa, ir šventvagiška, todėl valdininkai nežino, kaip su ja pasielgti. Islamo dvasininkai nesutaria, ar reiktų knygą sunaikinti, ar išsaugoti kaip diktatoriaus brutalumo ženklą. Turint omeny islamo kultūroje su kūno skysčiais susijusius tabu, tikėtina, kad S. Husseinas galėjo nuspėti, kaip kontroversiškai bus vertinamas šis jo projektas. Jo siekiai buvo aiškiai išdėstyti – knyga turėjo būti auka Dievui už tai, kad jo sūnus išliko gyvas per pasikėsinimą.
Pasak vieno irakiečio, šis kontroversiškas klausimas yra labai sudėtingas. Šiitų valdomas rėžimas yra labai jautrus bet kokiems simboliams, galintiems padidinti baathistų (Baath - socialistinė partija, atstovaujanti arabų nacionalizmą) gretas, kurios vis dar vykdo sprogdinimus ir žmogžudystes kas keletą dienų. Tuo tarpu sunitai bijo valdžios atpildo, jei jie atvers duris, ir dieviškojo nepritarimo, jei Koranas nebus saugomas su derama pagarba.
Sunkiausiai suvokiamas faktas yra tai, kad S. Husseinas liepė parašyti knygą žmogaus krauju. Profesorius Bruno‘as Pouliotas, dirbantis Delaware universitete, teigė, kad mene kraujas naudojamas gana dažnai. Jaučio kraujas yra laikomas viena seniausių ir geriausiai išsilaikiusių dažų atmainų. Kontroversija kyla dėl to, kad panaudotas būtent žmogaus kraujas. Profesorė Vicki Cassman papildo, kad daiktai, kuriuose yra žmogaus palaikų, yra nevienareikšmiškai vertinami dėl simbolizmo – ką konkrečiai simbolizuoja tokie daiktai ir ar juose gali gyventi žmogaus dvasia.
Taigi, nors ir neaišku, ar S. Husseinas gyvena šioje knygoje, jo kraujas joje išliks tikrai ilgai, jei bus nutarta ją išsaugoti. Žmogaus kraujo dėmės yra vienos sunkiausiai išvalomų dėmių po to, kai išdžiūsta, tad knygai saugoti neprireiks jokių specialių sąlygų.
Mokslininkų teigimu, S. Husseinas dėl šio projekto per du metus paaukojo daugiau kraujo nei asmuo vidutiniškai paaukoja per visą gyvenimą. 27 litrai kraujo yra apytiksliai penkis kartus tiek, kiek paprastai būdavo jo kūne. JAV donorui per metus yra leidžiama duoti ne daugiau nei apytiksliai 3 litrus kraujo. Taigi, norėdamas nepakenkti sveikatai, S. Huseinas projektui vietoj dviejų metų turėjo skirti devynerius metus. Pasak ekspertų, tokio kiekio kraujo praradimas per trumpą laiką turėjo sukelti mažakraujystę. Atrodo, kad S. Husseinas tikrai skubėjo palikti kuo daugiau savo pėdsakų pasaulyje.
