Naujienų portalui tv3.lt ji daugiau papasakojo apie savo patirtį bei kreipėsi į tuos, kuriems laikytis karantino vis dar neatrodo svarbu.
„Mano kova su COVID-19 tęsėsi 36 dienas. Laikiau tai paslaptyje, o dabar apie tai galiu kalbėti. Šiandien aš oficialiai pasveikusi“, – prieš kelias dienas būtent tokią žinutę pamatė Emilijos sekėjai.
Paklausta, kodėl vis dėlto ryžosi apie tai prabilti, Emilija atviravo, jog ir pati susirgusi labiausiai norėjo pasikalbėti su tais, kurie serga ar jau pasveiko. „Norėjau paklausti ką jie jautė, ką darė, kad įveiktų ligą. Jaučiausi ramiau žinodama, kad aš tokia ne viena, todėl ir nusprendžiau prabilti – tikėjausi, kad galbūt tai kažkam padės“, – savo patirtimi dalijosi ji.
E. Katauskaitė pasakojo, kad nors visų saugumo reikalavimų laikėsi ypatingai griežtai, vis tiek sugebėjo pasigauti virusą. „Ironiška, tačiau aš labai saugojausi. Dėvėjau kaukes, pirštines, nuolat dezinfekavau rankas, net sukaukiau pašaipių žvilgsnių lėktuve dėl dėvimos kaukės“, – prisiminė ji.
Tiesa, kaip dabar pati tikina, koronavirusu, ji, tikriausiai, ir užsikrėtė būtent oro uoste: „Gyvenu Londone, kur studijuoju, tačiau taip sutapo, kad jau anksčiau buvau suplanavus kelionę į Lietuvą. Spėju, kad ligą „parsivežiau“ iš oro uosto.“
Ir nors atlikėjai išryškėjo beveik visi galimi simptomai – kaulų skausmas, temperatūra, gerklės skausmas, kosulys, sunkumas bei deginimas plaučiuose, bendras silpnumo jausmas, dingęs apetitas, sloga – mergina iš pradžių galvojo, jog tai kažkas kito, ne koronavirusas.
„Net pajutusi simptomus save tikinau, kad tai tik peršalimas, stresas, nuovargis. Mintis, jog užsikrėčiau taip gąsdino , kad stengiausi save įtikinti, jog nesergu“, – atviravo mergina.
Todėl tik mobiliajame punkte pasiryžusi atlikti testą, E. Katauskaitė gavo patvirtinimą, kad iš tiesų jai – koronavirusas. Tiesa, į ligoninę jai neprireikė – visą gydymosi laikotarpį atlikėja praleido namuose.
„Su gydytoja kontaktavau kiekvieną dieną, nuotoliniu būdu buvo sekama mano būklė, duodami nurodymai. Gydytoja labai operatyviai ir aiškiai atsakydavo į visus kilusius klausimus“, – medikų darbą gyrė Emilija.
Tiesa, nė nepaisant to, ji neslėpė, kad baimė neapleido niekada: „Buvo labai baisu, išryškėjo nerimas, kartais net imdavo trūkti oro, tačiau visa tai buvo streso padariniai. Nebegalėjau klausyti žinių, skaityti straipsnių. Niekam nepasakojau apie ligą, nes vien tas žodis „korona“ man kėlė didžiulį nerimą.“
E. Katauskaitė pasakojo, kad apie tai, jog susirgo, pranešė tik artimiausiems žmonėms. „Visi buvo labai palaikantys, nuolat siuntė linksminančias žinutes, tikino, kad viskas bus gerai.“
Paklausta, kaip vertina lietuvių požiūrį į šią ligą, E. Katauskaitė pastebėjo, kad žmones būtų galima išskirti į dvi stovyklas.
„Manau, lietuviai pakankamai atsakingai žiūri į esamą situaciją, tačiau, kaip ir visur, yra tokių, kure galvoja, kad tai – niekis. Šiandien galiu pasakyti – saugotis reikia, tai privaloma. Pakentėkite, pabūkite namuose, pabendraukite telefonu. Ši liga tikra nėra lengva, ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Žinojimas, kad sergi užvaldo mintis ir kūną. Svarbiausia išlikti ramiems ir realiai įvertinti susidariusią situaciją“, – patarė ji.
