„Priėmėm išvadą, kad vis tik lenta pažeidžia įstatymą ir turėtų būti nuimta, nes lenta būtent įamžina Jono Noreikos–Generolo Vėtros darbą okupacinėje vokiečių struktūroje, apskrities viršininko administracijoje, kuri dubliavo okupacinių struktūrų nurodymus, leido potvarkius žydų turto nusavinimo, geto Žagarės steigimo klausimais ir panašiai“, – BNS trečiadienį sakė komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.
Klausimą dėl Šiauliuose esančios atminimo lentos komisija jau svarstė šių metų kovą, bet tuomet sprendimas buvo nepriimtas dėl to laikotarpio informacijos, ką būdamas Šiaulių apskrities viršininku Antrojo pasaulinio karo metais veikė J. Noreika.
„Mes tą medžiagą esam gavę jau senokai ir šį kartą buvo ilga diskusija ir šį kartą net du objektai susiję su Jonu Noreika–Generolu Vėtra“, – sakė V. Karčiauskas.
Komisija taip pat svarstė klausimą dėl Jono Noreikos gatvės pavadinimo Šukionių kaime, Pakruojo rajone.
Pasak V. Karčiausko, įvertinus visas aplinkybes, pateikta rekomendacija gatvės pavadinimą palikti.
„J. Noreika ne tik kolaboravo su nacių valdžia, bet ir yra žinomas, garsus rezistentas, o Šukonių kaimas yra jo gimtinė. Todėl čia rekomendavom gatvės pavadinimą palikti“, – teigė komisijos pirmininkas.
Generolui Vėtrai skirta atminimo lenta prieš kelerius metus didelį rezonansą buvo sukėlusi ir Vilniuje. Tuometinio sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu J. Noreikai skirta lenta buvo nuimta nuo Vrublevskių bibliotekos, nes esama duomenų, kad Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku jis pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Generolo Vėtros įamžinimo gynėjai pabrėžia jo vėlesnę antinacinę ir antisovietinę veiklą. Vėliau ant bibliotekos pakabinta naujai pagaminta atminimo lenta.
Komisija gavo ir Panevėžio rajono savivaldybės kreipimąsi dėl Sovietų sąjungos karių palaidojimo vietos Krekenavoje, kur prieš kelis metus savavališkai buvo nuluptos karius šlovinusios lentelės.
„Mes priėmėm sprendimą, kad tos lentelės tikrai turėtų būti pašalintos ir dar daugiau – pašalintas turėtų būti obeliskas, kuris ten yra, nes ten yra ir sovietiniai simboliai, ir vėl gi tekstas neatspindintis istorinės tikrovės“, – kalbėjo V. Karčiauskas.
Pritarta ir sovietų karių palaidojimo vietų perkėlimui Antalieptės miestelyje ir Vievyje.
Anot komisijos pirmininko, tai antrinės palaidojimo vietos, įrengtos ideologiniais tikslais, tad jų perkėlimas nepažeidžia Ženevos konvencijos reikalavimų.
Galutinius sprendimus dar turės priimti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!