Vitaminų ir mineralinių medžiagų papildų gamintojai bando įtikinti, jog mūsų maiste naudingų medžiagų lieka vis mažiau. Tačiau maisto produktų ekspertai teigia, jog tai netiesa.
Prognozuojama, jog iki 2010 metų kas ketvirtas maisto produktas – nuo sulčių, jogurto iki guminukų – bus praturtintas įvairiomis biomedžiagomis. Vien vitamino C per metus pagaminama apie 80 tūkst. tonų. Tokį „naudingų“ medžiagų naudojimą maisto papildų pramonės atstovai teisina tuo, jog maistas, kurį vartojame, yra nepilnavertiškas, rašo Vokietijos dienraštis „Welt“.
Tačiau šiam teiginiui įrodyti reikia atlikti specialius tyrimus: maisto produktus nupirkti daugelyje vietų, o po keleto metų būtent tose pačiose vietose juos vėl įsigyti pakartotinai. Be to, tyrimas turi būti atliekamas toje pačioje laboratorijoje, naudojant tą patį metodą. Tačiau tyrimo metodai sparčiai keičiasi. Tai, ką šiandien galima išmatuoti, 1970 metais buvo galima tik nuspėti.
Nieko nuostabaus, jog Vokietijos mitybos ekspertas Helmutas Hesekeris atlikęs išsamų literatūros šaltinių tyrimą bei apklausęs ekspertus iš 65 tyrimo institutų nerado jokių įrodymų, jog intensyvus žemės naudojimas lėmė maisto medžiagų sumažėjimą daržovėse ir vaisiuose.
Priešingai. Dėl nuolatinio tręšimo biomedžiagų, pavyzdžiui karpotino ir tiamino, net padaugėjo. Be to, į kiaulių maistą dažnai papildomai dedama cinko, todėl šios mineralinės medžiagos padaugėja ne tik mėsoje, bet ir javuose bei daržovėse, nes cinkas su mėšlu patenka į dirvožemį.
Teigiama, jog valgydami šiltnamiuose užaugintas daržoves gauname mažiau maisto medžiagų. Nors jose karotino ir vitamino C iš tiesų yra mažiau, nes joms trūko saulės šviesos, tačiau iš kitos pusės, kur kas geriau valgyti tokias daržovės, nei visai jų nevalgyti, nes juk žiemą jų darže niekas neaugina.
Iš tiesų, dabartiniuose vaisiuose bei daržovėse nėra tik tokių antrinių medžiagų kaip polifenoliai, saponinai ir salicilatai. Šios medžiagos padeda augalams apsisaugoti nuo kenkėjų. Kadangi dabar naudojami pesticidai, šių medžiagų augalams nebereikia, todėl jie nustojo jas gaminti.
Šių antrinių medžiagų trūkumą galima papildyti vartojant ekologinius produktus, kurie auginami be pesticidų. Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, jog bio pomidoruose polifenolių yra 97 proc. daugiau nei įprastuose.
Kartais dėl vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumo kaltinami maisto pusgaminiai. Tačiau kol šviežios salotos pas mus patenka ant stalo, jos praranda daug vitaminų. Todėl daug naudingesnės yra šaldytos daržovės, nes nuėmus derlių jis iš karto yra užšaldomas, todėl išsaugo didžiausią naudingų medžiagų kiekį.
Be to, galbūt ne visi žino, jog vitaminų dedama ir konservuojant maistą. Todėl 100 g saliamio dešros gabalėlis iš konservuotos sriubos gali turėti 20 mg vitamino C – visai tiek pat kiek obuolys.
