Biologinis laikrodis tiksi ne tik moterų, bet ir vyrų organizme, perspėja medikai. Neseniai buvo paskelbti tyrimo rezultatai, atskleidę, kad reprodukcinės vyro savybės maždaug nuo 35 metų amžiaus ima blogėti. Mokslininkų teigimu poroms, kur vyras yra vyresnis nei 40 metų, gresia didesnė persileidimo tikimybė, nes partnerio spermos kokybė tokiame amžiuje būna blogesnė.
Tyrėjai išnagrinėjo daugiau nei 12 tūkstančių porų, kurios gydėsi vienoje Paryžiaus nevaisingumo klinikoje, medicinos korteles, ir nustatė, kaip galimybę pastoti veikia moters ir vyro amžius.
Paaiškėjo, kad moteris (nepriklausomai nuo jų pačių amžiaus), kurių partneriai buvo vyresni nei 35 metų, persileidimai ištikdavo rečiau, nei tas, kurių partneriai būdavo vyresni. Be to, nustatyta, kad su vyro amžiumi susijęs ir pastojimų dažnumas: po 40-ies šis rodiklis sumažėja.
Medikai jau seniai žinojo, kad sulaukus 35 – 40 metų smarkiai sumažėja moterų vaisingumas, tačiau amžiaus poveikis vyrų vaisingumui iki šiol buvo menkai ištirtas, rašo „The Guardian“. Savaiminių abortų skaičius 40 metų ir vyresnių moterų amžiaus grupėje yra dvigubai didesnis, nei 20 metų amžiaus grupėje, ir sudaro 40 proc.
Naujasis atradimas tyrėjams kelia susirūpinimą, nes mūsų dienomis vyrai linkę atidėlioti tėvystę, pastebi dienraštis. D. Britanijos Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, 2003 m. vidutinis santuokoje gyvenančių tėvų amžius padidėjo iki 34,1 metų. 1971 m. vidutinis susituokusių ir vaikų turinčių vyrų amžius buvo 29,1 m. Tuo tarpu nesantuokinių vaikų turinčių vyrų vidutinis amžius išliko stabilus ir siekia beveik 30 metų. Vidutinis gimdyvių amžius D. Britanijoje pirmą kartą įveikė 30 metų amžiaus ribą.
Eylau dirbtinio apvaisinimo centro embriologas Yvesas Ménézo aiškina, kad vyrų vaisingumas su amžiumi ima mažėti todėl, kad jų spermoje daugėja genetinių defektų. Jaunesnių vyrų genetiniai defektai dažniausiai būna nežymūs ir gali būti kompensuojami apvaisintame kiaušinėlyje, tuo tarpu atitaisyti pažeistą vyresnių vyrų DNR natūraliems biologiniams atstatymo mechanizmams gali būti per sunku. „Mes manome, kad egzistuoja tam tikras DNR pažeidimų slenkstis, kurį priėjus defektų jau nebeįmanoma kompensuoti. Kai tai nutinka, genomo klaidos perduodamos embrionui, ir dėl to ima didėti persileidimų skaičius“, - sako daktaras Y. Ménézo.
Pasak jo, šis atradimas turėtų priversti nevaisingumą gydančias klinikas peržiūrėti gydymo metodus. Toms moterims, kurioms nepavyksta pastoti naudojant paprastas technologijas, tokias kaip apvaisinimas gimdos viduje (vadinamoji IUI procedūra, kai specialiai paruošta sperma sušvirkščiama tiesiai į gimdą), būtina iškart taikyti sudėtingesnes, pavyzdžiui, mikroinseminaciją (ICSI), kai atrinkti kokybiškiausi spermatozoidai įterpiami į kiaušialąstės citoplazmą.
Tyrėjai peržiūrėjo 2002 – 2006 m. gydytų porų, kurioms buvo taikytas IUI metodas, nėštumo eigos ir persileidimų ataskaitas. Paaiškėjo, kad tais atvejais, kai partnerio amžius yra 30 – 34 metai, vidutinė savaiminio aborto tikimybė sudaro 16,7 proc. Jei vyrui 35 – 39 metai, šis rodiklis padidėja iki 19,5 proc., o jei 40 ir daugiau – iki 33 proc.
„Iki pat šios dienos ginekologai didžiausią dėmesį kreipia į motinos amžių, ir svarbiausias jų teiginys vis tas pats: moteris privalo pastoti iki 35 – 38 metų, nes vėliau nėštumas bus susijęs su papildomais sunkumais. Tačiau nuo šiol jie turėtų atsižvelgti ir į vyro amžių bei informuoti porą apie šio faktoriaus įtaką“, - teigia mokslininkų grupės, kurios darbo rezultatai bus paskelbti žurnale „RBM Online“, vadovė Stéphanie Belloc. Jos kolega Jacquesas de Mouzonas, dirbantis Prancūzijos nacionaliniame medicinos tyrimų institute, atkreipia dėmesį į vyraujančią nuomonę, neva vyrai reprodukcines funkcijas išsaugo iki pat senatvės, kone iki 90 metų amžiaus. „Kai kuriais atvejais tai galbūt atitinka tikrovę, tačiau metams bėgant lytinių ląstelių kokybė pradeda keistis, spermoje atsiranda daugiau defektų. Po 40, o tuo labiau po 45 metų pastebimas vyrų vaisingumo mažėjimas ir savaiminių abortų skaičiaus didėjimas. Vyrams reikia stengtis tapti tėvais iki 40 – 45 metų“, - teigia jis.
Anksčiau atliktais tyrimais buvo nustatyta, kad vyresnio amžiaus tėvų vaikai turi šiek tiek daugiau įgimtų trūkumų. 2005 m. Kalifornijos universiteto Los Andžele (JAV) epidemiologas Jornas Olsenas, ištyręs 70 tūkstančių porų, nustatė, kad 50 metų ir vyresniems tėvams 4 kartus dažniau gimsta vaikai su Downo sindromu. Be to, tokių tėvų kūdikiai dažniau gimsta su galūnių defektais.
Kūdikio su Downo sindromu tikimybė smarkiai išauga didėjant motinos amžiui, teigia „The Guardian“. Iki 30 metų amžiaus moterims toks atvejis pasitaiko maždaug 1 kartą per 1000 gimdymų, iki 35 metų šis rodiklis padidėja iki 1 per 400 gimdymų, o iki 40 metų – iki 1 per 105.
„Vis nauji tyrimai liudija, kad ir vyrai nėra apdrausti nuo reprodukcinio senėjimo, - pabrėžia Šefildo universiteto vyrų vaisingumo specialistas Alanas Pacey. – Ankstyvieji bandymai padėti nevaisingoms poroms, kurios bandė susilaukti kūdikio natūraliu būdu ar naudodamos apvaisinimo mėgintuvėlyje metodą, parodė, kad vyresni nei 40 metų vyrai būna mažiau vaisingi, nei jaunesniame amžiuje.“
