Žinomi britų ir JAV leidiniai „Juodąją gulbę“ įvardijo kaip vieną įtakingiausių pastarojo dešimtmečio verslo knygų. „New York Times“ bestselerių sąraše ji praleido 36 savaites, parduota daugiau nei 4 mln. egzempliorių.
Knygoje daugiausiai dėmesio skiriama N. N. Talebo sukurtai juodosios gulbės teorijai – teorijai apie netikėtus, nenuspėjamus, didelį poveikį tolesnei visuomenės plėtrai turinčius įvykius, kurių neįmanoma numatyti.
„Prieš atrasdami Australiją, europiečiai buvo įsitikinę, kad visos gulbės yra baltos. Šį gilų įsitikinimą, regis, visiškai patvirtino istoriniai paukščių stebėjimo duomenys. Juodosios gulbės atradimas buvo įdomus netikėtumas kai kuriems tų laikų ornitologams. Šis pavyzdys atskleidė, koks ribotas mūsų mokymasis iš stebėjimų ar turimos patirties ir kokios trapios mūsų žinios“, – knygoje rašo juodosios gulbės teorijos autorius N. N. Talebas.
Ši knyga ypač vertinama finansų, verslo ir investavimo pasaulyje, nes, identifikavus juodąją gulbę, galima išvengti nuostolių arba netgi uždirbti.
N. N. Talebas, numatęs 2008 metais užklupusią finansinę krizę, teigia, jog tokie juodosios gulbės įvykiai vyksta nuolat. „Tai gali būti stichinės nelaimės, bankų griūtys, finansų ir politinės krizės, epidemijos, ar tokie teigiami įvykiai, kaip interneto ar kompiuterio išradimas. Viena iš knygos idėjų – didžiųjų krizių, arba juodųjų gulbių, neįmanoma numatyti iš anksto, bet jos būtinai ateis“, – viename interviu sakė „Juodosios gulbės“ autorius.
Knygoje nesistengiama nuspėti, kas būtų, jeigu būtų. Autorius pateikia garsiausius juodosios gulbės pavyzdžius: 1987 m. akcijų rinkos griūtį, Rugsėjo 11-osios teroristinį išpuolį Niujorke ar 2004 m. cunamį Indijos vandenyne, siūlydamas taip aklai nepasitikėti prognozėmis, įvertinti teigiamą nežinojimo pusę ir pasinaudoti juo siekiant sėkmės.
Niujorko ir Oksfordo universitetuose dėstantis N. N. Talebas 2011 metais buvo įtrauktas į „Bloomberg“ skelbiamą 50 įtakingiausių pasaulio žmonių (politikų, bankininkų, įmonių vadovų) sąrašą finansų srityje.
Savo profesinę karjerą jis pradėjo kaip biržos makleris, kuriuo dirbo du dešimtmečius. N. N. Talebas vadinamas juodosios gulbės prevencijos pradininku – jis apdrausdavo investuotojus nuo kardinalių rinkos pokyčių ar ekonomikos krizių.
Biržos makleriu „Juodosios gulbės“ autorius dirbo du dešimtmečius ir tik vėliau tapo filosofijos eseistu ir akademiku tyrinėtoju.
„Juodosios gulbės“ autorius itin kritikuoja finansų industriją (tiek finansines institucijas, tiek centrinius bankus, vyriausybių ekspertus, istorikus, matematikus) ir jų taikomus rizikos valdymo modelius, kurie, pasak jo, sukelia didžiules finansines krizes.
Prieš trejus metus jis viešai pareiškė, kad investuotojai, praradę lėšas per finansų krizę, turėtų pateikti ieškinį Švedijos centriniam bankui už tai, kad šis skyrė Nobelio premiją ekonomistams, kurių teorijos pritaikymas išderino viso pasaulio ekonomiką.
Viename interviu N. N. Talebas teigė, kad žmogus yra ribotas, ypač tada, kai remiasi tik stebėjimais ir istoriniais duomenimis. „Rėmimasis sukurtais rizikos valdymo modeliais finansų rinkose veda į ekonominę krizę. Tuomet nesistengiama atsižvelgti į atsitiktinumus ir tai, kas vyksta plačiau. Ekonominės krizės paprastais matematiniais stebėjimais neapskaičiuosi“, – įsitikinęs mokslininkas.
