Kurį laiką „Kino pavasaryje“ buvo dvi konkursinės programos: „Nauja Europa – nauji vardai“, kurioje varžydavosi pirmieji arba antrieji režisierių iš Vidurio ir Rytų Europos filmai, ir „Baltijos žvilgsnis“, kurioje būdavo rodomi Baltijos jūros regione kuriančiųjų kino darbai. Šiemet liko viena konkursinė programa. „Labai palaikome festivalio organizatorių sprendimą pakviesti į konkursą tik debiutuojančius režisierius iš visos Europos, taip suteikiant žiūrovui patirtį, neapsiribojančią vien posovietinio bloko, bet ir senosios Europos kino naujienomis. Europos debiutų konkurse susirungs pirmieji dokumentiniai, vaidybiniai, animaciniai ir eksperimentiniai europiečių filmai“, – kalbėjo Europos debiutų konkurso pagrindinio rėmėjo ERGO generalinis direktorius Saulius Jokubaitis.
Pasak vakaro svečiams konkursą pristačiusios „Kino pavasario“ vyriausiosios programos sudarytojos Santos Lingevičiūtės, renkant šios programos filmus, daug dėmesio skiriama drąsiems sprendimams, originaliam turiniui. „Filmas gali būti nufilmuotas ir mobiliuoju telefonu, svarbiausia, kaip kūrėjas jį naudoja, ką nori pasakyti. Vertiname ir režisierių ryžtingą žingsnį iš trumpametražio formato į pilnametražį“, – kalbėjo S. Lingevičiūtė.
Šeimos paslaptys ir melagystės
„Šiais metais dauguma programos filmų ir režisierių yra atsisukę į šeimą, matyt, todėl, kad ji – visuomenės mikrokosmosas. Šeimoje formuojasi individai, joje perimti modeliai pritaikomi visuomenėje. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra šio vakaro drama „Ankštumas“, – svarbiausią konkurso filmų temą įžvelgė programos sudarytoja.
Apie moters vietą ir pareigas šeimoje pasakoja gruzinų režisierės Anos Urushadzės kino juosta „Baugi mama“ („Scary Mother“). Likti ištikima namų šeimininke ar atsiduoti gyvenimo aistrai – rašymui? Tokią dilemą tenka spręsti pagrindinei filmo herojei – rašytojai Mananai.
Baimė, įkalintos emocijos ir noras pasipriešinti šeimos autoritetams – pagrindinis švedų režisieriaus Jenso Assuro filmo „Krankliai“ („Ravens“) motyvas.
Jautrioje hibridinėje juostoje „Sugrįžimas“ („The Return“) susitinka pirmą kartą po daugelio metų į Pietų Korėją atvykę, Danijoje užaugę, bet prieš daugelį metų Korėjoje įsivaikinti jauni žmonės.
„Šį filmą reikia ne tik žiūrėti, bet ir išgirsti. Garsas jame labai svarbus“, – apie režisieriaus Hlynuro Palmasono darbą „Žiemos broliai“ („Winter Brothers“) sako kino kritikas Edvinas Pukšta. Tai – itin vizualus pasakojimas apie žiemoje įšalusius brolių santykius, jų meilę vienai moteriai ir nuo šiuolaikinio gyvenimo atsiskyrusį Danijos kaimą.
Keisti gyvenimo – į lovą ar į gatvę?
Lenkų šeimos portretas Piotro Domalewski dramoje „Tyli naktis“ („Silent Night“) toks panašus į mūsų, lietuvių, kad nevalia jos praleisti. Ar sugebėsime priimti atspindį lenkiškame veidrodyje ir drauge smagiai pasijuokti? Pagrindinį vaidmenį sukūrė praėjusiais metais „Kino pavasaryje“ viešėjęs garsus lenkų jaunosios kartos aktorius Dawidas Ogrodnikas („Paskutinė šeima“).
Daug juoko turėtų girdėtis salėje žiūrint rumunų režisieriaus Andriejaus Cretulesku juodojo humoro dramą „Čarlstonas“ („Charleston“). Filmas pasakoja apie du vienos moters netekusius vyrus. Mįslių, užuominų ir neatsakytų klausimų kupina juosta – visiškai kitoks, mums neįprastas rumuniškas kinas.
Gali būti, kad daugeliui iš mūsų pavyks susitapatinti su Michaelio Onderio juostos „Taksimo pokeris“ („Taksim Hold’em“) herojais. Tokie vakarėliai pas mus juk irgi dažnai vyksta – politiniai debatai, aršios diskusijos. Tačiau kaip ir filmo herojai, mes dažiau nueiname į lovą gyventi savo patogaus gyvenimo nei su plakatais į gatves, kur tas gyvenimas keičiasi.
Karštų vasaros naktų transformacijos
Mėginimai gyventi tradicinį gyvenimą, elgtis taip, kaip visi, laimės ir savęs paieškos Europos debiutų konkurse itin ryškūs.
Netgi groteskiškos formų transformacijos išsikerojusios prancūzų provokatoriaus Bertrand‘o Mandico kino juostoje „Laukiniai berniukai“ („The Wild Boys“). Jo filmas apie keistam kapitonui atiduotus ir į dar keistesnę negyvenamą salą išplukdytus berniukus žavi drąsia intonacija ir tvirta pozicija lyčių vaidmenų klausimu.
Erdvė ir laikas išskysta hedonistinėje portugalų režisieriaus Pedro Cabeleiros juostoje „Prakeikta vasara“ („Damned Summer“). Kokios transformacijos vyksta Lisabonos naktinių klubų šokių aikštelėse? Ir kas lieka po to – tvinksinti tuštumos bedugnė ar filosofiniai gyvenimo prasmės ieškojimai?
Dokumentiniame ekrane – pilys, vaikai ir čempionės ašaros
Festivalio konkursinėje programoje bus vertinami ir dokumentiniai filmai, tarp kurių – jau laurus kituose festivaliuose nuskynusios juostos.
Ispano Gustavo Salmerono istorija „Daug vaikų, beždžionė ir pilis“ („Lots of Kids, a Monkey and a Castle“) pasakoja apie Julitą iš Ispanijos, kuri turėjo tris svajones – susilaukti daug vaikų, įsigyti beždžionę ir pilį. Karlovy Varų kino festivalyje ji buvo pripažinta geriausiu dokumentiniu filmu.
Belaukiantiems vasaros ryškiaspalvis Giovanni Totaro filmas „Laiminga žiema“ („Happy Winter“) apie italų atostogas Palerme neabejotinai taps šviesos terapija. Tačiau lengva ir šviesi intonacija neužmaskuoja rimtų režisieriaus pastebėjimų apie tai, kokie procesai vyksta visuomenėje.
O kokie procesai vyrauja Rusijos sporte ir kiek fizinių ir psichologinių pastangų kainuoja olimpinis aukso medalis savo dokumentiniame filme „Virš galimybių ribos“ („Over the Limit“) nagrinėja lenkų režisierė Marta Prus. Ar medaliai verti trenerių įžeidinėjimų, žeminimų, netgi šantažo?
