VDFF uždarymo metu per konkursinės programos filmų apdovanojimų ceremoniją triumfavo Lietuvos dokumentinio kino kūrėjai. Į geriausių Baltijos šalių filmų trejetuką tarptautinė festivalio žiuri įtraukė net du lietuviškus filmus.
Pirmąją vietą laimėjo Giedrės Žickytės filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ apie roko grupę „Antis“, apdovanotas už „kompleksinį politinio fenomeno atspindėjimą“. Trečioji vieta atiteko Mindaugo Survilos „Stebuklų laukui“ už „nuodugnų marginalaus pasaulio stebėjimą“. Antrosios vietos įvertinimas iškeliavo estų režisieriui Janui Totsenui (Jaan Tootsen) ir jo filmui „Naujas pasaulis“ apie vieną Talino kvartalą atgaivinti užsimojusį jaunimą.
Pinigines premijas festivalio laureatams įteikė Kazickų šeimos fondo atstovas Zenonas Bedalis, jau penktus metus VDFF rengėjams padedantis pritraukti perspektyvius kūrėjus iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos.
Šiemet šūkį „Atpažink save kitame“ pasirinkęs festivalis kvietė ieškoti savęs ne visada patraukliuose, tačiau įvairialypiuose ir įdomiuose festivalio filmų herojuose iš konkursinės ir pagrindinės programos filmų, taip pat garsaus rusų kino dokumentininko Viktoro Kosakovskio filmų retrospektyvos, specialiosios programos.
Populiariausiais VDFF filmais tapo po visą pasaulį keliaujantis naujausias V. Kosakovskio darbas „Tegyvuoja antipodai!“ bei savotiškas jo protestas „Tiše!“, sukurtas stebint vieną Sankt Peterburgo gatvę su kamera pro langą. Didelio žiūrovų dėmesio sulaukė ir filmai „Ištakos: bitnikų ir “palūžusios kartos„ istorija“ bei „Keruako Amerika“ iš specialiosios programos „Bitnikai kelyje“. Populiariausiu pagrindinės programos pasakojimu tapo Izraelio režisieriaus Chanoch Zeevi akistata su galingiausiais nacių režimo veikėjų palikuonimis filme „Hitlerio vaikai“.
