Edukacinė iniciatyva
„Kiek, tu, žinai laisvės kovų dainų?“ projekto „Laisvės kovų dainos“ edukacinė iniciatyva, kurios autoriai partizanų istorijos entuziastas, visuomenininkas Alkas Paltarokas ir dainininkė Agnė Sabulytė šalia kitų patriotinių akcijų šiais metais pradėjo vystyti dar vieną aktyvią komunikaciją su visuomene laisvės, istorijos, sąmoningo piliečio temoje.
„Kiek, tu, žinai laisvės kovų dainų?“ iniciatyva kalbinami įvairūs žmonės – vaikai, jauni atlikėjai, žinomi žmonės, kurių klausiama, kiek tu žinai laisvės kovų dainų. Susitikimai filmuojami įvairiose vietose – miesto gatvėse, istorinėse vietose, renginiuose. Trumpi filmuoti asmeniniai (angl. selfie) filmukai jau pradėti talpinti į „Lietuvos laisvės kovų dainos“ paskyrą Facebook tinkle, taip siekiant didinti sklaidą apie laisvės partizaninių kovų muzikinį paveldą, skatinant susimąstyti, ką mes žinome iš laisvės kovų dainų, pasidomėti, kurios dainos yra laisvės kovų dainos, kurios tiesiog liaudies dainos ėjusios iš lūpų į lūpas, taip pat, kaip ir laisvės partizaninių kovų dainos.
Dėmesys jaunajai kartai
Iniciatyva didelį dėmesį skiria vaikams, moksleiviams, ne tik jų klausiant, bet ir juos supažindinant su dainomis, taip nutiesiant gyvą grandinę laisvės kovų istorijos per dainas ateities kartai bei kviečiant generuoti naujas idėjas savo tautos istorijos kontekste.
Lietuvos laisvės kovų dainos paskyra „Facebook“ susilaukia vis didesnio dėmesio
“Lietuvos laisvės kovų dainos” paskyra Facebook tinkle ne tik dalinasi iniciatyvos „Kiek tu žinai laisvės kovų dainų?“reportažais bei įvairiais laisvės kovų dainų atlikimais, bet ir kviečia dalintis savo patirtimis su laisvės kovų dainų istorija. Lietuvos laisvės kovų dainos - mūsų tautos dainos, tautos istorijos muzikinis paveldas, jos gyvos, kai jomis dalinamasi.
Paskyra: https://www.facebook.com/laivseskovudainos/
„Kiek, tu, žinai laisvės kovų dainų?“ iniciatyva jau pakalbino:
Aldoną Dimšienę, partizano Antano Saveikio-Trimito seserį: „Pamenu, kaip 1947 metais namuose lankydavosi Adolfas Ramanauskas-Vanagas su būriu. Daug dainų dainuodavo partizanai“. Jos proanūkis Adomas Dimša šiuo metu mokinasi dainą „Palinko liepa šalia kelio“.
Birutę Vizgirdą: „Ką prisimenu iš vaikystės, tai: „Mūsų kuopa, kai pareina“, „Dunda, trankosi griaustinis“, „Aras“, „Lietuvi, ar tau negaili lietuviškų dainų?“. „Aras“ dainą mes Amerikoje dainuodavome kiekviename renginyje susikibę už rankų“.”
Jaunosios kartos atlikėjas Teresę ir Mildą Andrijauskaites: „Partizaninės dainos siejasi su karinėmis, galbūt partizaninės labiau romansinio pobūdžio. „Menu atbridot Jūs per sniegą“ - labai gražus partizaninis romansas“.
Etnomuzikologę Loretą Sungailienę: „Daug yra dainų, kurias galiu dainuoti kartu su žmonėmis, kurie užveda. Yra panašūs siužetai, panašios melodijos, viena melodija gali keliauti po visą Lietuvą. Folklore tekstų pritaikomumas yra būdingas. Lietuvos laisvės kovos vyksta nuo senų laikų, dainų visas lobynas – pradedant karinėmis-istorinėmis, baigiant sąjūdžio laikais sukurtomis autorinėmis dainomis. Jeigu kalbėti apie partizanų dainas, keliasdešimt tikrai galėčiau padainuoti. Turiu keletą rinkinių, tai dovanų gaunu, tai nusiperku, man juos tikrai labai įdomu yra pasklaidyti, palyginti dainų variantus. Ypatingai patinka tos, kuriose yra apdainuojami konkretūs partizanai, konkrečios kovos, konkretūs istoriniai įvykiai. Per dainas pamatai, kokia žmonių kūryba, mačiusių, girdėjusių tas istorija, koks yra jų kūrybingumas, nuo paprasto jausmo išsakymo iki sudėtingo, išsamaus pasakojimo dainose atskleisto“.
Lenktynininką Benediktą Vanagą: „Nesu aš stiprus muzikoje, dažniausiai groju žmonių emocijomis... Kada tu būni karinėse pratybose, kada tau nebūtinai būna lengva, daina kartais padeda. Nežinau aš jų labai daug, bet kai kolegos broliai šauliai užtraukia, prisimenu ir prisijungiu. Labai graži daina „Ten, kur šlama pakelės beržynai, kur vingiuoja Nemuno vaga, ten ir mūsų mylima tėvynė, ten per amžius buvo Lietuva“. Kai tu keliauji su draugais šauliais, kai tau būna tikrai sunkus laikotarpis, tiek fiziškai, tiek psichiškai, tai ateina atgaiva dainuojant.“
Dainininkę Gintarę Jautakaitę: „Laisvės kovų dainos nuo vaikystės buvo įpintos į mūsų giminės susibūrimus. Mes – vaikai, belakstydami per giminės susiėjimus girdėdavome tas dainas dainuojamas vyriškos giminės pusės. Atpažindavome, girdėdavome ir komentarus, bei pasakojimus apie nušautus dėdes, kažkieno
brolius. Keista atrodė. Tos dainos labai gražios, širdingos. Manau, kad jos įtakojo ir mano požiūrį į tai, kas svarbu ir kad mano dainos „Dobilo Širdy”, „Viešpaties Lelija”, „Į tave Einu” turi didžiulį ryšį su vaikystėje absorbuota informacija, jos nešamu emociniu krūviu ir estetika. Todėl aš manau, kad laisvės kovų dainos yra svarbi ir neatsiejama mūsų kultūrinės istorijos dalis, duodanti pradžią daugeliui idėjų ir išraiškos priemonių įvairiose meno srityse.”
Poetą Mindaugą Valiuką: „Tai turbūt vienintelis muzikos „žanras“, kurio klausant akimirksniu prisirpsta ašaros. Nepaisant to, kad nesu tokios poetikos ir melodikos gerbėjas (deminutyvai, folkloriškumas, romansiškumas ir t.t.). Mėgstu šiuolaikinę poeziją, muziką ir mano ausiai kur kas priimtinesnės, pavyzdžiui, Ievos Norkutės ar grupės „Skylė“ variacijos partizanų dainų tema. „Raudonus vakarus“ apskritai laikau šedevru. Tačiau mano kritiškumas šioms dainoms negalioja. Būtent pačiai formai, stilistikai. Viską nugali turinys. Labiausiai jaudina tai, apie ką jos dainuojamos. Šios dainos pataiko tiesiai į širdį. Taip, šiuo metu tai „nišinė“ muzika, bet jos reikšmę sunku pervertinti. Tai paminklas žuvusiems, priminimas gyviesiems ir žadintuvas užmigusiems. Manau ne visos partizanų dainos jau sukurtos ir sudainuotos. Yra daug geros partizanų poezijos, kuri prašosi muzikos.
Istorikę visuomenininkę Luką Sinevičienę: „Man pats gražiausias rinkinys yra „Sušaudytos dainos“, Lietuvos partizanų dainos, surinktos Dzūkijoje. Pati gražiausia daina man yra dzūkų partizanų himnas - „Ar sninga, lyja naktį, dieną“, jos galėčiau klausytis ir klausytis“.
Partizanų poezija prašosi muzikos
Sudėtingas Lietuvos laisvei laikas reikalavo stiprinti dvasinę ištvermę, siekti tarpusavio supratimo, kad būtų lengviau atsispirti nuolat užgriūvančioms negandoms. Sąlygos vertė įvardyti bei įvertinti esamą padėtį, išreikšti savo emocinį santykį su ja. Paveikiai tai buvo galima padaryti pasitelkiant laisvą meninį žodį, perteiktą pačia prieinamiausia ir paprasčiausia kiekvienam lietuviui forma – per dainą. Tai įsisąmoninta ir pačioje partizaninės kovos pradžioje. Pasekmė – akivaizdus ir visuotinai pripažįstamas faktas, kad Lietuvoje niekados per trumpą laiką nebuvo sukurta tiek daug dainų, kaip pokariu.
