Kaune, kino teatre „Cinamon“ bei naujosios „Žalgirio“ sporto ir pramogų arenos amfiteatre, antradienio vakarą prasideda tradicinis, jau penktasis, Tarptautinis Kauno kino festivalis. Jo atidarymui numatyta parodyti jauno režisieriaus Mindaugo Survilos filmą „Stebuklų laukas“.
Trečiadienį jis pakvies žiūrovus filmų žiūrėti ir į Kauno apskrities viešąją biblioteką, paskui pasklis toliau. Be to, šis renginys pasieks ir kitas Lietuvos vietoves. Festivalio programa numato keturių miestų (Kauno, Vilniaus, Nidos ir Panevėžio) 11 kino salių šio meno žanro mėgėjams parodyti 169 filmus.
Kaip prieš pradedant šį festivalį Eltai sakė viena iš jo organizatorių Gintarė Kavaliūnaitė, visų pirma nuo ankstesnių festivalių šis skiriasi filmų gausa.
"Mums pavyko sudaryti įdomią ir gerų kūrinių turtingą programą. Šiemet Tarptautinis Kauno kino festivalis sujungs skirtingas kino erdves ir kvies žiūrovą apsilankyti jam naujoje teritorijoje.
Daugiau nei 20 specialiųjų renginių pasklis ir kitose svarbiose Kauno miesto erdvėse - Vytauto Didžiojo universiteto auditorijose, Kauno menininkų namuose bei kitur. Festivalio centru kasmet tampančiame Kaune vyks ir svarbiausi festivalio renginiai - susitikimai su režisieriais, paskaitos, seminarai bei koncertai", - sakė G. Kavaliūnaitė.
Nuo spalio 3 dienos Tarptautinio Kauno kino festivalio filmai tradiciškai bus rodomi sostinės kino teatruose „Skalvija“ ir „Pasaka“. Pirmą kartą dalį festivalio filmų bus galima pamatyti ir Nacionalinėje dailės galerijoje. Spalio 10-13 dienomis festivalis svečiuosis Panevėžio kino teatre „Garsas“, o spalio 13-16 dienomis - Nidos kino teatre „Agila“.
Greta tradicinių filmų programų Kauno kino festivalis šiais metais pakvies atrasti slovakų kiną retrospektyvoje „Kino aukso amžius: slovakų naujoji banga“, siūlys naujai pažvelgti į sovietinius vesternus programoje „Raudonieji vesternai“, kurią žiūrovams pristatys rusų kino kritikas Sergejus Lavrentjevas. Iš tradicinio kino ribų išsilaisvinti padės trumpametražių filmų programos: „Ištęsti blyksniai“, „Canimation“, „Pramogų bus“, „Pasiskolintos scenos“.
Kauno kino festivalis pristatys žiūrovų dėmesio vertus lietuviškus filmus: naujausią Deimanto Narkevičiaus vaidybinį filmą „Uždrausti jausmai“, Vytauto V. Landsbergio dokumentinę juostą „Partizano žmona“.
Bendradarbiaudami su JAV ambasada, festivalio organizatoriai džiaugiasi, kad programos bendraautoriumi šiemet tapo Jonas Mekas, specialiai Kauno kino festivaliui sudaręs avangardinio moterų kino programą. Be to, žiūrovai galės išvysti naujausią paties Jono Meko kūrinį „Mano Paryžiaus filmas“. Šiemet išėjęs J. Meko brolis, taip pat pasaulinio garso režisierius Adolfas Mekas bus pagerbtas specialia programa jam atminti.
Festivalis parodys ir Terenso Maliko (Terence Malick) filmą „Gyvenimo medis“.
Kauno kino festivalis šiemet sulauks daugiau nei 25 svečių iš viso pasaulio. Tarp jų žada būti režisierius iš Argentinos, šiais metais Kanų kino festivalyje apdovanotas „Auksinės kino kameros“ prizu filmo „Akacijos“ autorius Pablas Chiorcheljis (Pablo Giorgelli) su žmona, šio filmo montažo režisierė, lietuvių kilmės argentinietė Maria Astrauskas.
Kaune lankysis ir Berlyno kino festivalyje „Sidabrinio lokio“ apdovanojimu įvertinto filmo „Premija“ autorė, taip pat kūrėja iš Argentinos Paula Markovič (Markovitch). Antrus metus iš eilės į Kauną sugrįš festivalio draugu tapęs vengrų režisierius Bela Taras (Bela Tarras), čia ne tik pristatysiantis savo naujausią šedevrą „Turino arklys“, bet ir pakviesiantis jaunus profesionalus į meistriškumo dirbtuves.
Šias dirbtuves festivalis pristato kartu su Europos Sąjungos programa „Media“, kuri šiemet, įvertinusi renginio reikšmingumą ir svarbą, tapo Kauno kino festivalio rėmėja. Tarp kitų rėmėjų yra ir Lietuvos kultūros ministerija bei Kauno miesto savivaldybė.
Eltos paklausta, ar organizatoriai jau spėjo pajusti išankstinį žiūrovų susidomėjimą Tarptautiniu Kauno kino festivaliu, G. Kavaliūnaitė atsakė teigiamai.
"Visas mėnuo buvo likęs iki festivalio, kai žmonės pradėjo domėtis jo programa ir teirautis, kur konkrečiai vyks filmų demonstravimas, susitikimai su jų kūrėjais. Džiaugėsi, kad yra iš ko rinktis, kad festivalis praturtėjo ir demonstracinėmis erdvėmis. Galime patvirtinti: Lietuvoje susidomėjimas kinu iš tikrųjų auga.
Vienas iš mūsų idealistinių siekių, dar prieš pirmąjį Kauno kino festivalį buvo sugrąžinti bent dalį senų miesto erdvių kinui. Akcentavome „Romuvos“ kino teatro Laisvės alėjoje išsaugojimą, šio kultūros židinio reikšmę Kauno kultūrai ir istorijai. Gaila, kad „Romuvos“ techninės galimybės neleido festivaliui joje pasisvečiuoti. Bet neabejojame, jog ateityje geras kinas į „Romuvą“ dar sugrįš", - tikino viena iš Tarptautinio Kauno kino festivalio organizatorių G. Kavaliūnaitė.
