Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Nemokėdami rašyti pirmykščiai žmonės rado būdų, kaip pavaizduoti juos supantį pasaulį. Raižinių ant uolų, taip vadinamų petroglifų randama visame pasaulyje, tačiau karelų išsiskiria originalumu ir įvairove.
Norint išvysti netoli Belomorsko Senosios Zalavrugos vietovėje esančius raižinius ant uolų tenka įveikti nelengvą kelią. Būtent šioje vietoje Karelijoje rasta daugiausiai taip vadinamų petroglifų – per 2000 ženklų. Manoma, kad ant upės krantų jie išraižyti prieš 6000 metų.
Žmonės piešdavo juos supantį pasaulį, dažniausiai vaizduodavo medžiojamus žvėris, paukščius, gaudomas žuvis, todėl dažniausiai ir sutinkami elnių, briedžių, paukščių, banginių raižiniai.
Pasak specialistų, petroglifai – senesni už Egipto piramides ir senovės šumerų civilizaciją. Manoma, piešiniai išsilaikė todėl, kad buvo užkonservuoti juos užnešusio smėlio.
Apie 70 procentų randamų pasaulyje petroglifų priklauso medžioklės gentims, likusieji – žemdirbystės ir gyvulininkystės. Anot specialistų, kiekvienas žmogus savaip supranta piešinius, iki šiol ginčijamasi, ar petroglife moteris, vyras ar velnias pavaizduotas.
Pirmykščių žmonių piešti piešiniai ant akmens randami Afrikoje, Sibire, Šiaurės Amerikoje, Australijoje ir kitose šalyse, priskaičiuojama net 35 milijonai tokių piešinių.
