Šių istorinių apdovanojimų nominantus atrinko žinomas Lietuvos istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas ir jo kolega, taip pat istorikas Simonas Teškevičius.
Naujienų portalo tv3.lt skaitytojai visą mėnesį iki liepos 6-osios turės galimybę išrinkti garsiausią Lietuvos istorijoje porą, laiką pralenkusią moterį, praktiškiausią asmenybę, prašmatniausią balių, gražiausią padėką Aukščiausiajam už istorines pergales ir svarbiausią šūkį šalies istorijoje.
Balsuoti kviečiama čia: www.tv3.lt/liepos6/rinkimai
Garsiausia Lietuvos istorijos pora tapti pretenduoja: https://bit.ly/43Je4m2
1. Karalius Mindaugas ir Karalienė Morta
Tai – ne tik vienintelė Lietuvos karališkoji šeima. Istoriniai šaltiniai pažymi, jog Mindaugas ir Morta buvo ne šiaip suvienytos šalies valdovai. Galima teigti, kad šeima, rūpestingai auginusi karalaičius Rūklį ir Rupeikį, kūrė pirmą Lietuvos meilės istoriją.
Morta buvo ne tik mylinti žmona ir rūpestinga mama, tačiau ir stipri istorinė asmenybė. Užsienio svečių delegacijos į Lietuvą anuomet vykdavo ne tik pas Karalių Mindaugą, bet ir pas Karalienę Mortą. Svarbiausius politinius sprendimus karalius priimdavo išklausęs ir savo žmonos patarimus, tad galima pagrįstai teigti, jog jie Lietuvą valdė šeimyniškai.
Būtent šiai šeimai turėtume būti dėkingi ir už tai, kad liepos 6 diena yra viena svarbiausių Lietuvos švenčių – Valstybės diena. Mat, istorikų manymu, būtent šią dieną, prieš 770 metų, Mindaugas tapo Lietuvos karaliumi.
2. LDK Kunigaikštis ir Lenkijos Karalius Jogaila bei Karalienė Jadvyga
Didžiojo kunigaikščio Algirdo sūnus ir Vytauto pusbrolis, Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila Lenkijos karaliumi tapo po to, kai susituokė su toje šalyje jau karūnuota Jadvyga. Įdomu tai, kad istoriniuose šaltiniuose Jadvyga minima ne kaip Lenkijos karalienė, o kaip karalius. Tokiu būdu nurodoma, kad ji – ne karaliaus sutuoktinė, o monarchė.
Deja, karališkosios šeimos bendras gyvenimas nebuvo ilgas – po 13 metų santuokinio gyvenimo 26 metų sulaukusi Jadvyga mirė kartu su savo naujagime dukra Elžbieta Bonifacija.
3. Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė
Žygimanto ir Barboros santykiai neretai vadinami viena romantiškiausių lietuviškų meilės istorijų. Jai atminti sukurtas miuziklas, nesunku rasti ir apie juos pasakojančių televizijos laidų.
Turistams sukurtas net specialus keturių kalbų audiogidas, lydintis po įvairias su šia meilės istorija susijusias vietas.
25 metų Žygimantas ir jo bendraamžė Barbora buvo neseniai praradę savo pirmuosius sutuoktinius. Gana griežtų tėvų – Bonos Sforcos ir Žygimanto Senojo sūnus Žygimantas Augustas ne be reikalo slėpė savo jausmus ir santykius su karališko kraujo neturinčia, tačiau garsios ir turtingos šeimos dukterimi Barbora Radvilaite.
Ilgą laiką gretimuose dvaruose – Valdovų rūmuose ir visai šalia esančiuose Radvilų rūmuose – gyvenę mylimieji, manoma, neretai vienas pas kitą apsilankydavo pasinaudodami abu rūmus jungiančiu slaptu tuneliu. Vieno iš tokių apsilankymų metu mylimuosius užtikę Barboros broliai pradėjo priekaištauti Žygimantui, kad šis daro žalą Radvilų šeimos garbei. Žygimantas į tai atsakė pasižadėdamas susituokti su Barbora. Tai netrukus – praėjus ne daugiau nei dvejiems metams nuo pažinties pradžios – ir padarė. Slapta, be tėvų sutikimo.
Deja, šeimos laimė ilgai netruko – Barbora po ketverių metų, sulaukusi vos trisdešimties, mirė. Tačiau karališkoji meilės istorija prisimenama iki šių laikų.
Kas, skaitytojų manymu, taps garsiausia pora Lietuvos istorijoje, galėsite sužinoti liepos 6 dieną, Kernavėje, kur nuo 19.30 val. rinksis Karaliaus Mindaugo iššūkį įveikę baidarininkai, atplaukę Nerimi nuo Vilniaus. Iškart po to jų lauks tradicinis „Tautiškos giesmės“ giedojimas 21 val. ir ryškiausių scenos žvaigždžių pasirodymai. Renginį tiesiogiai transliuos TV3.
Daugiau apie Karaliaus Mindaugo iššūkį ir registraciją sužinosite čia: www.tv3.lt/liepos6
