Vasarą registruojama daugiau nei pusė visų metų bakterinių žarnyno infekcijų atvejų. Specialistai primena, kad infekcijų padaugėja dėl nesaugaus maisto vartojimo karštomis dienomis ir pataria kaip apsisaugoti, o apsinuodijus – laiku atpažinti.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai nuo gegužės iki rugsėjo salmonelioze sirgo 1009 iš visų 1584 susirgusiųjų per metus, kampilobakterioze – 467 iš 917, bakterijų sukeltų intoksikacijų maistu – 182 iš 343.
Per maistą plintančias žarnyno infekcines ligas sukelia maiste esantys mikroorganizmai. Ant maisto jie dažniausiai patenka iš aplinkos ir, esant tinkamoms sąlygoms, dauginasi. Prisidauginę iki reikiamos koncentracijos sukelti ligą jie tampa pavojingi mūsų sveikatai, taigi, kuo ilgiau netinkamai laikome maistą, tuo didesnė tikimybė apsinuodyti.
ULAC primena, kiek ir kaip galima laikyti maisto produktus:
šviežią, atšaldytą paukštieną ir triušieną reikia laikyti 4 °C temperatūroje;
kitų gyvūnų mėsą patartina laikyti 7 °C temperatūroje;
pasterizuoto pieno laikymo ir gabenimo temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 6°C;
kiaušinių gaminių laikymo ir gabenimo temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 4°C;
šviežią žuvį reikia laikyti šaldytuve 4-5 °C temperatūroje. Esant 10 °C temperatūrai laikyti galima ne ilgiau kaip 4 val., 10-15 °C temperatūroje ne ilgiau kaip 2 val. Norint žuvis laikyti ilgesnį laiką, jos turi būti atšaldomos iki 0 °C;
pirkti kulinarijos gaminiai turi būti suvalgyti ne vėliau kaip per 48 val.;
namuose pagamintus patiekalus šaldytuve galima laikyti ne ilgiau 72 val. Ligas sukeliančios bakterijos maisto produktuose gali sparčiai daugintis, jei aplinkos temperatūra yra aukštesnė nei 10°C. Kai kurios maiste besidauginančios bakterijos gamina toksiną, kuris taip pat yra apsinuodijimo maistu priežastis.
Dažniausiai sveikatai pavojų sukelia maiste esančios bakterijos: salmonelės, šigelos, kampilobakterijos stafilokokai ir ešerichijos. Tačiau maiste gali būti ir amebų, pirmuonių, parazitų, virusų, augalinių nuodų.
Itin dažna apsinuodijimo maistu priežastimi tampa greitai gendančio maisto (salotų, mišrainių su majonezu, karšto rūkymo mėsos, žuvies, dešros, pieno produktų, kreminių gaminių ir kt.) vartojimas, ypač jei toks maistas kelias valandas buvo laikomas 20 °C ir aukštesnėje temperatūroje. Užsikrėsti patogeniniais mikroorganizmais galima ir nurijus užteršto atvirų vandens telkinių vandens.
Vasarą padaugėja atvejų, kai tuo pačiu nesaugiu maistu apsinuodija grupė žmonių. Dažniausiai tokių apsinuodijimų priežastis būna ant žarijų paruošti kepsniai iš vištienos arba netinkamai paruoštas maistas šventėms.
Apsinuodijimas dažniausiai pasireiškia skausmingais pilvo spazmais, galvos svaigimu, skausmu, pykinimu, vėmimu. Visi šie negalavimai turi praeiti ilgiausiai po 1-2 dienų, o jei užtrunka ilgiau – būtina kreiptis į gydytoją. Į gydytoją kreiptis privaloma ir tada, kai pastebima, jog pakilo kūno temperatūra, tapo sunku kvėpuoti, ryti maistą, sutriko regėjimas, jaučiate raumenų sunkumą, vėmimo metu išvemiami skrandžio skysčiai ar net kraujas, keletą dienų intensyviai viduriuojate. Taip pat, jei akivaizdu, kad organizmas neteko daug skysčių, kamuoja troškulys ar nepraeina nuolatiniai skausmai pilvo apačioje.
Itin svarbu akylai stebėti savo sveikatą, jei apsinuodijote valgydami grybų, konservuotų mėsos ar jūros gėrybių produktų. Net ir menkiausias apsinuodijimas yra labai pavojingas mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir įvairiomis lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims.
ULAC taip pat pateikia rekomendacijų, kaip išvengti apsinuodijimo maistu.
Svarbiausia – švara.
Rankas plaukite šiltu muiluotu vandeniu.
Prieš gamindami patiekalus iš žalios mėsos, paukštienos, kiaušinių ir baigę juos gaminti, nuplaukite rankas, stalus, indus, įrankius.
Pagaminto maisto niekada nedėkite į indus, kuriuose laikėte žalius maisto produktus. Jeigu neturite pakankamai indų, prieš dėdami kruopščiai išplaukite.
Kruopščiai nuplaukite peilius ir kitus virtuvės įrankius.
Dažnai skalbkite virtuvines pašluostes ir plaušines.
Greitai gendančius produktus (pieną, majonezą, pyragaičius su kremu) laikykite šaldytuve.
Stipriai sušaldytus produktus atšildykite šaldytuve, o ne kambario temperatūroje.
Stenkitės kuo greičiau suvalgyti ką tik pagamintą maistą, o jo likučius laikykite šaldytuve.
Nevalgykite žalių kiaušinių, nepakankamai termiškai paruoštos mėsos arba paukštienos.
Nevalgykite namie pagamintų konservų, kurių dangteliai išpūsti arba pažeisti.
Viešėdami svečiose šalyse, gerkite ir valgykite tik kokybišką vandenį bei maistą.
Nepatartina pirkti maisto, kurio trumpas vartojimo terminas.
Nepirkti maisto iš prekeivių, kur neužtikrintos tinkamos maisto laikymo sąlygos.
Iškylautojams patariama vengti imti į kelionę greitai gendančių maisto produktų (karšto rūkymo mėsos, žuvies, dešros, pieno produktų, kreminių gaminių ir kt.) ypač jei nėra galimybės juos transportuoti ir laikyti termoizoliacinėse dėžėse, šaldytuve.
Gėrimus laikyti sandariuose induose. Maistui vartoti tik švarų geriamąjį vandenį.
