Išgirdę tokią diagnozę, vieni puola į depresiją ir užsidaro savyje. O Stano pasirinko apie tai kalbėti garsiai. Tiesa, ne iš karto – tam prireikė laiko. Apie visa tai jis plačiau papasakojo TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“.
„Iš pradžių niekam apie tai nepasakojau, niekas to nežinojo. Net, tiesą sakant, artimiausia aplinka. Žmona sužinojo tik po trijų dienų, kai man pačiam viskas tapo aišku. Bandžiau per tas tris dienas susidėlioti mintis“, – atvirai apie savo kovą už gyvenimą pasakojo dainininkas.
Nieko neslėpdamas, jis pasidalino savo istorija, kuri padėjo jau ne vienam tą patį išgyvenusiam žmogui. Anot Stano, baisiausia yra jaustis vienam.
„Vienas baisiausių dalykų yra tada, kai susergi ir atrodo, kad visas pasaulis juda toliau. Visi gyvena, visi sveiki, o tu vienas ir vienintelis toks sergantis, kuriam yra blogai. Tokia buvo mano pirma mintis“, – teigė pašnekovas.
O kai pradėjo apie savo ligą kalbėti garsiai, Stano tikino galvojantis, jog pirmiausiai padarė paslaugą sau – reikėjo išsikalbėti, nekaupti visko savyje. Anot jo, tai – labai svarbu. Tačiau tokiu viešu kalbėjimu jis padėjo ir kitiems. Stano papasakojo, kaip jo dalijimasis savo išgyvenimais padėjo aplinkiniams, kokias išvadas jie sau pasidarė, ir kaip tai pakeitė jo paties gyvenimą.
„Žinoma, aš negaliu patarti dėl medikamentinio gydymo, nei dėl prognozių ar kitų dalykų. Vienintelis dalykas, kuri aš galiu padaryti, tai atrašyti žmogui, jau tai yra vilties spindulėlis, ir nukreipti ten, kur reikia. Daugelis nežino, kad yra organizacijos, kurios padeda onkologiniams ligoniams, suteikiama psichologinė pagalba. Tai yra be galo svarbu, nes labai dažnai žmogų gali nužudyti ne vėžys, o baimė ir nežinia. Iš tos baimės gimsta labai keisti sprendimai, pavyzdžiui, žmogus atsisako gydymo“, – stebino pasakojimais Stano.
Pasikeičia viskas
Atlikėjas atskleidė, kokių reakcijų sulaukė iš pačių artimiausių, kai pranešė baugią žinią apie jį užklupusį kraujo vėžį. Anot jo, liūdėti yra labai normalu. Tačiau įdomiausia yra tai, kad ilgą laiką turėjęs didžiausią gyvenime tikslą – išgyventi – gavęs žinią, kad pasveiko, jis suglumo.
„Tas labai stipriai „duoda“ per smegeninę. Tiek šeimoje, tiek tavyje įvyksta didžiulės audros, nes, vis dėlto, buvo kaupiamas nerimas. Ir staiga viskas baigta. Kas toliau?“ – pasakojo Stano, kuris neslėpė, kad nerimo būna ir toliau.
Onkologinė liga – ne kojos lūžis, kuriam sugijus gali būti visiškai ramus. Tad ir po onkologinės ligos visada išlieka dalelė nežinios, kuri, žinoma, kelia įtampą ir nerimą: „Gyveni žinodamas, kad anksčiau ar vėliau gali ir vėl taip atsitikti. Tie procentai niekada nėra tikslūs, niekas tau nieko nepasakys, joks gydytojas tau nieko nepažadės, o tai yra baisu. Bėga metai ir supranti, kad gali kažkas atsitikti.“
Stano papasakojo ir apie labiausiai erzinančias kitų žmonių reakcijas sužinojus, kad jis serga. Vienos jų nustebina, o kitos – kelia juoką pro ašaras.
„Mane labiausiai erzino žmonių pirminė reakcija, matai didžiule baimę ir ji pasireiškia keistais dalykais. Žmogus sužinojęs, kad man vėžys pradėdavo pasakot, kaip jo močiutė nuo vėžio mirė ir kankinosi prieš mirtį, tada pradeda pasakoti kitas baisias istorijas. Iš pradžių susierzindavau, vėliau supratau, kad žmogus taip išsigąsta, nes šalia savęs pamato tai, ko labiausiai bijo.
Buvo juokinga situacija su Mindaugu Stasiuliu, per „Išsipildymo akciją“ su mumis fotografavosi vyras, vėliau jis man paplekšnojo per petį ir pasakė „laikykis, mano tėtis irgi nuo vėžio mirė“. Su Mindaugu ėmėme juoktis, tai taip absurdiška“, – juokėsi vyras.
Prakalbus apie tikėjimą vyras pasidalijo jautriu pasakojimu: „Aš tikiu Dievu ir aukštesniąja galia, kuri yra su manimi ir kitais žmonėmis. Tiek mano liga, tiek mano gijimo procesas buvo kupinas keistų sutapimų, kurie negalėjo įvykti spontaniškai ir negalima jų vadinti atsitiktinumu.
Aš susirgau vėžiu, atvažiavo mano mama, jai nė žodelio nesakiau apie savo ligą, mes smagiai praleidome laiką. Po poros mėnesių sužinojau, kad jai vėžys ir ji pas mane važiavo iš Rusijos su mintimi, kad pabūti su manim paskutinį kartą. Ji man nieko nesakė, kai sužinojau, su vaikais nuvykau pas ją. Tą kartą, kai ją aplankiau, ji mirė man ant rankų. Kaip viskas taip sutapo? Va, ką reiškia tylėjimas, aš jai nieko nesakiau, o ji man, galiausiai ji mirė nežinodama, kad man buvo tas pats.“
Svarbūs patarimai
Stano neslėpė, kad po ligos bando gyventi sveikiau.
„Vėžys yra puikus vaistas nuo visų ydų – daugiau motyvacijos nereikia jokios“, – šiandien sako vyras, kuris vertina, ir ką valgo, ir ką geria.
Jis pabrėžė, kad sulaukus tokios diagnozės, labai svarbu neieškoti informacijos internete arba „pas bobelką, kaimynką ar užkalbėtoją“. Iš savo patirties jis atskleidė, kas gali padėti žmogui, susidūrusiam su tokia skaudžia žinia.
Stano laidoje pasidalijo iki ašarų jautria asmenine istorija, papasakojo, kokį vaidmenį joje suvaidino tylėjimas ir jo draugas Deivydas Zvonkus.
Laidą galite pamatyti straipsnio viršuje.
