Be abejo, mažas žmogutis etiketo pagrindų pradeda mokytis namuose. Todėl jeigu jums būdinga laikytis padorumo taisyklių šeimos viduje, - nerimauti nėra dėl ko.Antraip mažylis gali išties nesuprasti, kodėl jis turi kitiems sakyti ačiū“ - juk jam niekada nedėkojama.
Taigi kai kreipiatės su prašymu į patį mažylį, pradėkite nuo „prašau“. Būtinai padėkokite. Taip jam bus kur kas lengviau pačiam ištarti tokius žodžius kitiems žmonėms.
Be to, būtų gerai paaiškinti, kad žodis „ačiū“ nebūtinai reiškia nuoširdžią ir karštą padėką. Tiesiog tarp mandagių žmonių priimta taip kalbėti.
Be to, būtina išmokyti vaiką sveikintis ir atsisveikinti. Kai taps kiek vyresnis, parodykite jam, kaip reikia pažindintis - arba mažų mažiausiai prisistatyti kam nors.
(Beje, sakyti „į sveikatą“, jeigu kas nors nusičiaudi, yra etiketo taisyklių pažeidimas. Verčiau apsimesti, jog nieko neįvyko.)
Yra ir dar vienas mandagumo aspektas - tai mažylio kalbos kultūra. Ją lemia suaugusiųjų kalbos (vaikų akivaizdoje) apie tai, kas ką nusipirko ir už kiek, koks blogas kaimynas Jonas ir t. t. Daugelis suaugusiųjų, nesigėdydami mažųjų ir manydami, kad šie visiškai nieko nesuvokia, aptarinėja ir keikia savo pažįstamus, gimines ir visus kitus.
Tačiau vaikai viską girdi ir viską supranta - nors ir savaip.
Kalbėti blogai apie savo artimuosius (juolab močiutę arba senelį) jokiais būdais negalima. Jūs galite padaryti didelę žalą vaiko psichikai.
Kritikuodami ir aptarinėdami kaimynus vakarais ir mandagiai su jais sveikindamiesi rytais, jūs sukeliate vaiko galvelėje sumaištį - kuri gi elgesio linija yra teisinga?
Išeitis čia gali būti tik viena: vaikui girdint - jokių apkalbų.
Pasistenkite neapsunkinti pasaulio vaizdo savo mažyliui nereikalinga informacija ir jam nebūtinais žinoti prieštaravimais. Tuomet ir dėl jo elgesio nebus priežasčių nerimauti.
Parengė Vilma Skiotienė