Nuovargis arba senatvė nepaveikia dvasinių savybių ar galių. Kantrybė, gerumas, teisingumas, nuolankumas, draugiškumas, ramybė, darna - tai bruožai ir savybės, kurios niekada nesensta. Jeigu ir toliau puoselėsite išvardytas vertybes dabar, šiuo gyvenimo periodu, sieloje visada išliksite jauni.
Patys savaime metai nesukelia degeneracinių sutrikimų. Kaltas ne laikas, bet laiko baimė, kuri užkrečia mūsų mintis ir kūnus žalingu senėjimu. Tikrai nervišką laiko baimę pagrįstai galime laikyti pirmalaikio senėjimo priežastimi.
Yra žinoma daugybė vyrų ir moterų, kurie tęsė produktyvią veiklą sulaukę tokių metų, kurie toli gražu netelpa į įprastas laiko ribas. Kai kurie iš jų išgarsėjo tik sulaukę garbaus amžiaus. Senyvas amžius nesunaikino jų kūrybinių ir kūno galių. Kaip jiems tai pavyksta?
Apie tai ir yra šis straipsnis - apie galimybę išlikti jaunam naudojantis vien pasąmonės galia. Remiamės puikia knyga “Jūsų pasąmonės galia", kurią parašė garsus pasąmonės specialistas, Džosepas Murfis.
Jis suseno mintyse
Prieš kelerius metus Londone gyveno toks vyras, kuriam neseniai buvo sukakę aštuoniasdešimt metų. Jis nesidžiaugė sulaukęs tokio amžiaus. Daugelį ištiktų šokas, jei jį pamatytų.
Vyras atrodė ir jautėsi silpnas, netgi ligotas, nors ir pripažino, kad gydytojas nerado jokių konkrečių sveikatos sutrikimų. “Tie daktarai - tikri pusgalviai, - pareiškė jis. - Aš ir pats gerai žinau, kokia mano liga. Tai gyvenimas!"
Akivaizdu, kad iš dalies jis teisingai diagnozavo savo ligą. Tačiau jį susargdino ne gyvenimas, o požiūris į gyvenimą. Išsigalvojimai, kad nėra prasmės gyventi, kad yra niekam tikęs, ir prišaukė ligą. Pasąmonė padaro viską, kad gautumėte tai, apie ką galvojate.
Pasitikite permainas
Senyvas amžius nėra jokia tragedija. Tai, ką vadiname senėjimo procesu, iš tikrųjų yra permaina. Ją reikėtų sutikti su džiaugsmu ir mielu noru. Kiekvienas žmogaus gyvenimo tarpsnis yra žingsnis į priekį kelyje, kuris neturi galo.
Gyvenimas yra dvasinis ir amžinas. Mes niekada neturėtume pasenti, nes gyvenimas ar Dievas negali pasenti. Biblijoje sakoma, kad Dievas yra gyvenimas. Gyvenimas pats atsinaujina, jis amžinas ir nesugriaunamas. Ir jis yra visų žmonių realybė.
Protas ir dvasia nesensta
Kiekvienas, kuris galvoja arba tiki, kad žemiškasis gimimo, paauglystės, jaunystės, brandos ir senatvės ciklas čia ir baigiasi, yra tikrai vertas užuojautos. Toks asmuo neturi jokio pagrindo, jokios vilties, jokios perspektyvos. Jam gyvenimas atrodo beprasmis.
Panašūs įsitikinimai sukelia visišką nusivylimą, sąstingį, cinizmą ir beviltiškumo jausmą, o tai gali virsti neuroze ir visokiausio pobūdžio psichikos nukrypimais. Kas, kad jau negalite žaisti teniso, nes jis reikalauja vikrumo, o jūsų vaikai plaukia greičiau negu jūs?
Visi turi maloniai sutikti tai, ką vadiname senatve. Amžius turi savo didybę, grožį ir išmintį. Jam priklauso ramybė, meilė, džiaugsmas, grožis, laimė, išmintis, gera valia ir supratimas - tai vertybės, kurios niekada nepasensta ir nemiršta.
Jūsų metai - jūsų turtas
Jeigu pasitaiko proga, niekada jos nepraleiskite ir negalvokite: “Aš tam jau per senas." Su tokiu požiūriu toli nenuvažiuosite: jus apims sąstingis ir ištiks protinė mirtis. Jeigu nurašysite save, pasąmonė atsižvelgs į jūsų nuomonę ir imsis darbo.
Vieni žmonės tampa seniais sulaukę trisdešimties, o kiti ir aštuoniasdešimties jaučiasi jauni. Protas yra audimo meistras, architektas, dizaineris ir skulptorius. Dramaturgas Džordžas Bernardas Šo netgi sulaukęs devyniasdešimties tryško energija, nes niekada nenutraukė aktyvios meninės veiklos.
Žmonės, perkopę šešiasdešimt penkerių metų ribą arba sulaukę kokio nors kito konkretaus amžiaus, neturėtų būti išstumiami iš aktyvaus gyvenimo.
Kas, jeigu ne jie, gali duoti geriausius patarimus, kai reikia spręsti asmenines problemas, kurti ateities planus, priiminėti sprendimus, susigaudyti tarp idėjų arba perprasti dalyko esmę. Tai toks amžius, kai žmogus dėl savo patirties ir įžvalgos gali būti nepaprastai naudingas.
Dirbtinė jaunystė
Yra nemažai šešiasdešimtmečių ir dar vyresnių žmonių, kurie imasi įvairiausių žygių, kad išliktų jauni. Jie vartoja vaistus, laikosi dietų, švaisto pinigus niekam tikusiems treniruokliams. Tie, kurių piniginės storos, leidžia sau važinėti į mineralinių vandenų kurortus, nusisiurbti riebalus ir pasidaryti plastines operacijas.
Dietos, multivitaminai ir įvairiausių rūšių pakaitalai neišsaugos jų jaunystės. Jie turi įsisąmoninti, kad tik nuo mąstymo įpročių priklauso, ar žmogus sensta, ar išlieka jaunas. Žmogaus pasąmonė paklūsta jo mintims. Jeigu visą laiką galvosite apie grožį, kilnumą ir gėrį, sieloje išliksite jauni, nesvarbu, kiek iš tikro turėsite metų.
Baimė pasenti
Jobas sakė: “Mane ištiko tai, ko labiausiai bijojau." Daugybė žmonių bijo senatvės. Jie nesijaučia užtikrinti dėl ateities, nes tikisi, kad metams bėgant jų psichinė ir fizinė būklė vis labiau blogės. Ką jie galvoja, ką nujaučia, tas ir atsitinka.
Žmogus pasensta tada, kai nustoja domėtis gyvenimu, kai atsisako svajonių, praranda smalsumą ir nustoja veržtis užkariauti naujų pasaulių.
Jeigu jūsų protas bus atviras naujoms mintims ir naujiems interesams, jeigu nebijosite pakelti uždangos ir įsileisti dienos šviesos ir įkvėpimo, kurį atneš nauji gyvenimo ir visatos vėjai, būsite jauni ir energingi.
Jaunystės paslaptis
Jeigu norite susigrąžinti prabėgusią jaunystę, pasiduokite jausmui, kad visą jūsų esybę užplūsta stebuklinga, gydanti, atsinaujinimą nešanti pasąmonės galia. Žinokite ir jauskite, kaip jums sugrįžta įkvėpimas, pakili nuotaika, kad atjaunėjate, argaunate jėgas.
Vėl trykštate entuziazmu ir džiaugsmu. Priežastis paprasta - protu ir emocijomis galite bet kada susigrąžinti laimingiausias savo dienas.
Žiburys, kuris šviečia virš jūsų galvos, - tai dieviškasis intelektas. Jis pasao jums viską, ką reikia žoinoti. Jis padeda atskleisti vidinį gėrį ir nekreipti dėmesio į išorę. Pasąmonė lydi jus kiekviename žingsnyje, nes jūs žinote, kad diena išauš ir šešėliai pasitrauks.
