Laura Mureikaitė
Kas sveikiau – stabilumas ar permainos?
Dažnai stengiamės atsiriboti nuo permainų, nes pasikeitimus siejame su stresu. O įtampa, kaip žinia, silpnina imunitetą, gali tapti įvairių lėtinių ligų priežastimi. Viena vertus, tai teisinga: mums reikia stabilios atmosferos namuose ir darbe, kad galėtume veikti ir elgtis geriausiai, kaip sugebame, ir netektų sukti galvos dėl smulkmenų. Kita vertus, kai gyvenime per daug rutinos, – tai ne į naudą. Pripratę prie kasdienybės ir nė nemėgindami ko nors keisti dažnai tampame nepatenkinti gyvenimu, imame nuobodžiauti, pristinga kūrybinių idėjų ir elementarios gyvenimo išminties, į viską reaguojame savotišku autopiloto režimu. Streso tokiu atveju gal ir mažiau, bet nuolat didėjantis nepasitenkinimas gyvenimu taip pat ne į naudą sveikatai, juk motina gamta užprogramavo mus visada būti budrius ir prisitaikyti prie bet kokios situacijos.
Pernelyg didelis stabilumo poreikis ir baimė rizikuoti slepia tam tikrą pavojų mūsų psichikai. Gyvenimas nestovi vietoje, jis pulsuoja dinamika. Tai, kas vakar buvo efektyvu, šiandien jau gali neduoti jokio rezultato. Žmonės, pripratę veikti pagal tam tikrą atidirbtą schemą, rizikuoja likti prie suskilusios geldos. Reikia naujos tvarkos, naujo veiksmų plano, nes pasikeitė situacija, atsirado naujų galimybių senas problemoms spręsti.
Išbandymas artimiesiems
Kai jūs pasiryžtate gyvenimo permainomis, 8 atvejais iš 10 atsiranda šalutinis efektas: jus nenumaldomai traukia prie ankstesnio gyvenimo būdo ir dalykų, kuriuos norite keisti. Tai lengvai paaiškinama, juk suveikia savisaugos instinktas. Be to, pamatote, kad permainoms priešinatės ne viena.
Net jei jūs pati permainas vertinate be baimės, kartais artimieji sukuria savotišką užburtą ratą. Pasitaikė proga metus stažuotis užsienyje? Gali būti, kad vyras ar mama visomis išgalėmis mėgins atkalbėti. Nes jūsų stažuotė – neišvengiamos jų gyvenimo permainos. Dėl pokyčių baimės geriausia draugė gali visai nesidžiaugti išgirdusi, kad jūs ištekate ar laukiatės, viršininkas – skeptiškai vertinti pasiūlytą naują projektą, kuris nereikalauja papildomų išlaidų, bet gali suteikti įkvėpimą tam tikroms biure nusistovėjusios rutinos permainoms.
Kitaip tariant, jūsų artimieji pripratę prie ankstesnės tvarkos, o pasikeitimai gali turėti įtakos ir jų gyvenimui. Tokia permainų baimę jaučia bemaž kiekvienas žmogus.
Ir kaip tik šioje situacijoje daugiausia gali lemti jūsų atkaklumas: parodykite, kad esate visiškai pasirengusi, subrendusi permainoms. Pasitikėkite ir neabejokite savimi, o kitų žmonių nuomonę vertinkite kaip savotišką testą: jų prieštaravimai leis jums pažvelgti į tuos aspektus, kuriuos galbūt pamiršote ar nespėjote apsvarstyti. Gali būti, kad iš pradžių jausitės vieniša. Tačiau jei vertinti tuštumą kaip baltą lapą, ant kurio galite piešti naują asmeninio gyvenimo etapą, viskas atrodys nebe taip grėsmingai.
Kai viskas pakrypo blogyn
Štai jūs pasiryžote gyvenimo permainoms. Arba permainos pačios užklupo jus ir viskas pasisuko blogąja linkme. Kas vyksta toliau? Jūsų psichika pereina tam tikrą adaptacijos periodą. Adaptaciją galima suskirstyti į keletą etapų. Vieniems jie pasireiškia stipriau, kitiems – silpniau.
Depresija. Tai būsena, kai gailitės praradimų, jaučiate ilgesį ir apmaudą, kad to susigrąžinti neįmanoma. Didžiausias pavojus šioje situacijoje – pasiduoti iliuzijai, kad viskas dar gali būti kaip anksčiau. Jei tokia būsena išlieka ne keletą dienų, o kelis mėnesius, metus ir dar ilgiau – vadinasi, jūs įstrigote savo pačios paspęstose pinklėse. Atsibuskite, viskas pasikeitė. Keiskitės ir jūs!
Agresija ir nusivylimas. Būsena, kai dėl netikėtų permainų imate kaltinti kitus žmones, aplinką, likimą. Jums pačiai ši būsena pavojinga tuo, kad praeities nuoskaudas pernešate į dabarties situaciją. Jei kažką kaltinate, kyla noras keršyti ar „ieškoti teisybės“ – vadinasi, jums sunku įžvelgti teigiamas dabartinės situacijos puses, pasitinkate permainas neigiamai nusistačiusi, vis dar esate prisirišusi prie praeities, o tai neleidžia mėgautis šiandiena.
Susitaikymas. Jūs jau suvokiate, kad gyvenimas pasikeitė. Galbūt ne visai taip, kaip būtumėte norėjusi, bet permainos vis dėlto įvyko, ir gyvenimas tęsiasi. Naujas, su savomis perspektyvomis ir džiaugsmais.
Sprendimo priėmimas. Tai pojūtis, kad esate pasirengusi naujoms gyvenimo permainomis, gebate veikti naujomis, pakitusiomis aplinkybėmis, mokate valdyti bent nedidelę savo naujojo gyvenimo teritoriją.
10 atkirčių permainoms
Kad ir kaip keistųsi jūsų gyvenimas, esama dalykų, kuriuos verta išlaikyti. Jie turėtų tapti savotiška nekeičiama jūsų gyvenimo rutina, kuri užtikrins geresnę sveikatą ir stabilesnius nervus užpuolus stresui.
1. Išsimiegokite. Sunku pasitikėti savimi, veikti užtikrintai ir dirbti efektyviai, jeigu nuolat esate pavargusi. Patiriamas stresas – anaiptol nėra priežastis atimti iš savęs poilsį. Pasiduokite miego troškimui ir griūkite į lovą. Eikite gulti anksti, būtų gerai, jei tai darytumėte visada tuo pačiu metu. Geras poilsis būtinas, kad atsikeltumėte žvali ir energinga. Jei šiuo periodu kamuoja rūpesčiai, miego kokybę galite pakoreguoti vartodama raminamąsias žolelių arbatas, prireikus – kreipkitės į gydytoją, kad skirtų reikiamų medikamentų.
2. Mankštinkitės. Reguliarūs pratimai – vienas geriausių būdų atsikratyti streso. Plaukimas, bėgimas ristele, aerobika ar šokiai padeda kovoti su įtampa. Kai sportuojate, dirba jūsų kūnas, o protas tuo metu ilsisi. Stenkitės mankštintis bent 2–3 kartus per savaitę. Fiziniai pratimai teigiamai veikia jūsų kraujo apytaką, priverčia dirbti sustingusius raumenis ir, svarbiausia, skatina gamintis laimės hormoną seratoniną.
3. Organizuokite darbus. Namie bei darbe susirašykite dalykus, kuriuos turite nuveikti per dieną. Užduotis dėstykite svarbumo tvarka ir pažymėkite varnelę, kai juos užbaigiate. Organizuodama darbus sutaupysite daug laiko ir nervinių ląstelių. Kai nebeliks baimės, kad ką nors svarbaus pamiršite, – dirbti seksis lengviau, patirsite mažiau streso.
4. Atsikratykite žalingų įpročių. Jei susinervinusi griebiatės pakelio cigarečių ar puodelio kavos, turėtumėte žinoti, jog šie nuodai streso nesumažina – tik sukuria iliuziją, kad atitrūkstate nuo realybės. Ilgainiui rūkymas ir alkoholis gilina problemas, sukelia dar daugiau įtampos ir nervingumo.
5. Sveikai maitinkitės. Rinkitės sveiką ir subalansuotą maistą. Įtampa gali sukelti alkio priepuolius arba visiškai nuslopinti apetitą. Nepamirškite sočių ir sveikų pusryčių, valgykite daug daržovių priešpiečiams ir pietums, lengvą vakarienę. Pabandykite išvengti užkandžiavimo. Jūsų nervai bus ramesni ir galėsite džiaugtis grakščia figūra!
6. Suderinkite darbą ir šeimą. Sunku, bet pabandykite. Reikalus palikite darbe, o namuose visiškai atsipalaiduokite. Leiskite pailsėti protui ir nesivežkite užduočių namo: padarysite viską greičiau kitą dieną, gerai pailsėjusi. Verčiau tą laiką skirkite puikioms akimirkoms su draugais ir šeima.
7. Mylėkitės. Faktas: seksas atpalaiduoja! Žinoma, kai pavargstame, nebesinori nieko... Geriausias sprendimas būtų praleisi kuo daugiau laiko su mylimu žmogumi ir netrukus jausitės daug geriau.
8. Atsipalaiduokite. Joga, raumenų tempimo pratimai, įvairios meditacijos technikos – puikūs būdai pailsinti protą ir pagerinti kvėpavimą. Atsipalaidavę raumenys ir malonaus nuovargio jausmas – niekas taip gerai nenuramina nervų. Akupunktūra taip pat gali padėti nusiraminti.
9. Rūpinkitės savimi. Apsilankykite SPA centre, grožio salone, nueikite į masažą. SPA procedūros padės palengvinti įtampos simptomus. Rūpinkitės savimi ir pastebėsite ne tik išorinius pokyčius, bet ir tai, jog daug lengviau susidorojate su stresu.
10. Palepinkite save. Mėgaukitės tuo, kad esate moteris. Dažniau susitikite su draugėmis išgerti arbatos, nueikite į gerą filmą, nepagailėkite pinigų naujai suknelei ar puikiam lūpų blizgiui. Neužmirškite padovanoti sau mažą smulkmeną, kai kažkas pasiseka! Daugiau šypsokitės ir džiaukitės gyvenimu bei žmonėmis, kurie jus supa. Nemalonumai greitai praeina, o stresą taip pat įmanoma įveikti.
