1. Katės miauksi tik žmonėms
Katės nenaudoja mums įprasto miauksėjimo bendraudamos tarpusavyje. Miauksi jos tik žmonėms: pasisveikindamos, norėdamos atkreipti dėmesį ar leisdamos suprasti, kad joms kažkas nepatinka, prašydamos maisto ir taip toliau. Tačiau bendraudamos su kitomis katėmis jos naudoja kūno kalbą ir šnypštimą. Vienintelė taisyklės išimtis – kačiuko miauksėjimas mamai katei.
2. Prerijų šuniukai ne tokie paprasti, kaip atrodo
Atspėkite, koks gyvūnas protingiausias Žemėje? Delfinai? Primatai? Ne! Mokslininkai, tyrinėję prerijų šuniukus (taip, būtent šiuos bukus graužikus, gyvenančius dykumoje), išsiaiškino, kad jie turi vieną iš sudėtingiausių tarpusavių kalbų iš visų gyvūnų mūsų planetoje.
Bendraudami tarpusavyje, prerijų šuniukai sugeba su smulkiausiomis detalėmis aprašyti grobuonį, pavyzdžiui, nupasakoti jo dydį, apimtis ir formą. Be to, aprašinėdamas žmogų, prerijų šuniukas gali „papasakoti“, kokios spalvos drabužiais jis apsirengęs ir netgi tai, ar žmogus turi ginklą.
Šiai informacijai perduoti jiems tereikia specialaus skleidžiamo garso, kuris užtrunka vos maždaug vieną sekundę.
3. Vabalai skaptukai naudoja Morzės abėcėlę
Šie vabalai orientuojasi aplinkoje per sistemą, kuri nedaug kuo skiriasi nuo Morzės abėcėlės. Atlikdami lengvus dūžius galva apie savo tunelių medžiuose sieneles, vabalai sukuria aidą, kurį girdi ir kiti vabalai.
4. Drambliai turi unikalų balsą
Mums gali atrodyti, kad kiekvieno žmogaus balsas yra unikalus. O štai gyvūnų skleidžiami garsai mums gali atrodyti praktiškai vienodi.
Biologas Andrea Turkalo išsiaiškino, kad dramblių balsai aiškiai skiriasi ir yra unikalūs, kaip ir žmonių. Šis mokslininkai net 19 metų tyrinėjo dramblių bandą Konge. Po šių metų jis sugebėdavo kuo puikiausiai atskirti kiekvieną iš dramblių pagal jų balsą. Šiuo metu jis kuria dramblių žodyną.
5. Vištos kalba su savo kiaušiniais, o kiaušiniai joms atsako
Nėra nieko keisto, kad būsimoji mama kalbasi su dar negimusiu savo vaiku, bet greičiausiai daugelis mamų išsigąstų, jei išgirstų, kaip būsimieji vaikai joms atsako. Tačiau vištai tai yra įprasta. Parą prieš viščiukui išsiritant galima kuo puikiausiai girdėti jo skleidžiamą cypimą. Išgirdusi šį cypimą, višta atsako, kad nuramintų savo vaiką.
6. Babuinai nekenčia slengo
Nedaug kam patinka naujų „slenginių“ žodžių atsiradimas kalboje. Mokslininkai išsiaiškino, kad tai nepatinka ir babuinams. Buvo atliktas eksperimentas, kurio metu šešiems babuinams mėnesį buvo rodomi įvairūs žodžiai, realūs ir išgalvoti. Babuinai turėdavo atskirti vienus nuo kitų.
Kad apsunkintų užduotį, mokslininkai neegzistuojančiuose žodžiuose raides sudėliodavo taip, kad jie labai panašėtų į tikrus žodžius. Pavyzdžiui, „dran“ vietoje „darn“ ir „telk“ vietoje „talk“. Neįtikėtina, tačiau primatai stulbinamai tiksliai nustatydavo tikrus žodžius – 75 proc. tikslumu.
7. Mes negirdime, kaip kalba varlės
Jūs iki šiol manote, kad tik šunys sugeba girdėti garsų dažnius, kurių negirdi žmogus? Varlės iš pietryčių Azijos, Huia cavitympanum, gali bendrauti, naudodamos ultragarsą, kurio žmogus girdėti negali.
Šios varlės gali išgirsti ir atkartoti 38 kilohercų dažnio garsus, ir tai yra 18 kilohercų aukščiau, nei gali girdėti žmogus. Mokslininkai aiškina šį stulbinamą sugebėjimą adaptacijos prie aplinkos procesais; varlė gyvena triukšmingo vandens rajonuose, kuriuose sunku atskirti žemesnio dažnio garsus.
8. Delfinai gali išmokti antrą kalbą
Sutikite, sugebėjimas kalbėti miegant mažai ką gali pradžiuginti, bet miegančių delfinų stebėjimas parodė, kad būtent šie gyvūnai sugeba miegodami kalbėti kita kalba. Pavyzdžiui, Prancūzijoje esančio vandens parko delfinai gali imituoti tame pačiame parke pasirodančių banginių dainas. Be to, delfinai banginių kalba gali prabilti tik sapnuose, o prabudę vėl bendraus savo įprasta kalba.
9. Papūgos ne šiaip sau kopijuoja mus
Kai kurios papūgos tiesiog kopijuoja tai, ką išgirsta, bet kitos sąmoningai mokosi žodžių ir gali dalyvauti dialoge. Afrikos pilko papūga, vardu Aleksas, tapo žinoma dėl sugebėjimo atpažinti spalvas. Aleksas taip pat sugebėjo suvokti tokias abstrakčias sąvokas kaip skirtumas ir atstumas. Aleksas netgi išmoko pasijuokti iš savo savininko: „Ir neliepk man užsičiaupti!“
Prudlas – Guinnesso rekordų knygos papūga rekordininkė, kuri sugebėjo išmokti 800 žodžių.
10. Kai kurios žuvų rūšys naudoja gestų kalbą
Ne, šios žuvys neploja pelekais, kaip tai daro žmonės, nors tai ir būtų juokinga. Koralų gruperiai judina pelekus, „kalbėdami“ su kitomis žuvimis, kai vejasi grobį.
Jos palieka spąstus savo persekiojamam grobiui, o kai jis įkliūna, gruperiai atlieka savotišką šokį-signalą, kad praneštų apie sėkmingą laimikį. Panašų šokį pelekais gruperiai atlieka ir kai „kviečia“ kitus gruperius į medžioklę.
