Margarita Alper, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Filmų platintojai ir Lietuvių kalbos inspekcija teigia sulaukiantys skambučių bei priekaištų dėl kai kurių kino teatruose rodomų filmų pavadinimų vertimo į lietuvių kalbą. Jie verčiami labai nutolstant nuo originalo arba sugalvojant kitą pavadinimą, dažnai rėžiantį ausį ar žargoninį. Kas lemia tokius vertimus ir ar tvarką reglamentuoja kalbos teisės aktai?
Pastarąjį kartą žmonėms nepasitenkinimą sukėlė filmo „This is the end“ vertimas. Į lietuvių kalbą jis išverstas „Dabar jau tikrai šikna“. Kitas tos pačios platinimo kompanijos siūlytas filmas iš originalaus „Bad teacher“ virto „Afigena mokytoja“. Filmo platintojai teigia, kad tokius pavadinimus parinko galvodami apie tikslinę filmo auditoriją.
„Dėl žodžio „šikna“ – visiems jis kliūna. Tai senas lietuviškas žodis, kuris naudojamas ir tautosakoje, tad nemanau, kad mes kaip nors nusižengėme. Filmai, kaip ir kiekvienas produktas, yra orientuoti į vartotoją. Mūsų filmai taip pat turi savo auditoriją. Šis filmas – juodojo humoro komedija. Jau pats filmas, jo turinys, žanras lemia, kad jo vartotojas bus pilnametis – 18 ir vyresnio amžiaus žiūrovas. Be to, reikia, kad pavadinimas lengvai provokuotų, nurodytų, ko tikėtis iš filmo. Mes kaip tik norime pasiekti tikslinę auditoriją. Jei pavadintume „Štai ir viskas“, žmogus nesupras, ar tai drama, ar dar kas nors“, – aiškino „ACME Film“ Rinkodaros skyriaus vadovas Mikas Musnikas.
Valstybinė kalbos inspekcija teigia, kad valstybinės kalbos įstatyme nėra reglamentuota, kas leidžiama, kas ne, todėl komisija prieš žargoną ar netaisyklingą vertimą yra bejėgė.
„Šiuo atveju kalbame apie žargonų veržimąsi. Šiuos dalykus sunku reglamentuoti. Žmonės kreipiasi, vieniems rėžia ausį, kitiems nerėžia. Pavadinimų parinkimo tvarka nustatyta tik įmonėms. Prieš parinkdami pavadinimą, verslininkai turi kreiptis į komisiją ir suderinti su ja. Tokia tvarka atsirado, nes buvo daug netaisyklingų pavadinimų. Kiti dalykai nereglamentuojami ir fantazijai ribų nėra“, – kalbėjo Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Arūnas Dambrauskas.
Pasak platintojų, filmų pavadinimą lemia ne vertėjas. Ttai kompanijos rinkodaros sprendimas. O filmo pavadinimas, anot jų, vienas svarbiausių veiksnių, reklamuojant filmą.
„Mes visą laiką galvojame apie Lietuvos rinką. Užsienio rinkoje gali skambėti visiškai kitaip nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, „21 and over“ Amerikoje asocijuojasi su svarbiu įvykiu, nes ten nuo 21-erių galima pradėti gerti alkoholį, o Lietuvoje 21-erių žmogus 10 Minesotos žingsnių programą jau yra praėjęs. Šis pavadinimas Lietuvoje nieko nereiškia, tad išverčiame į „Gimtadienis“ – tai lietuviui labiau priimtiniau. Kitas dalykas: reikia galvoti, kaip žmogus, priėjęs prie kasos ar kalbėdamasis su draugais, pasakys filmo pavadinimą. Tarkime, „Ar buvai filme „21 ir daugiau“?“. Žmogui sudėtinga“, – dėstė „Incognito Films“ direktoriaus pavaduotojas Mantvidas Žalėnas.
Nors platintojai vieningai teigia, galvojantys apie rinką, besiorientuojantys į masinį žiūrovą, žiūrovai sako, kad ne pavadinimas nulemia renkantis filmą.
„Man tas pats, koks tas pavadinimas. Žiūriu filmus originalo kalba, tad ir pavadinimą vartoju originalų. Man lietuviški filmų pavadinimai nepatinka – jei diskutuojame su draugais apie filmus, sakome originalų pavadinimą“, – tikino vienas žiūrovas.
Dažnas atvejis, kai filmo pavadinimas ne išverčiamas, o sukuriamas naujas. Francois Ozono filmas iš prancūzų kalbos verčiant „Namuose“ virto „Provokuojančiais užrašais“, o neseniai rodytas naujausias Pedro Almodovaro filmo pavadinimas, iš ispanų kalbos išvertus reiškiantis „Keleiviai meilužiai“ ar „Trumpalaikiai meilužiai“, lietuviškai buvo išverstas „Aš tokia susijaudinusi“. Kitose šalyse pasirinktas pavadinimas – „Aš toks susijaudinęs“.
Platintojai teigia, kad jei filmas sukurtas pagal gerai žinomą knygą, jie stengiasi pavadinimo nekeisti, tačiau šiuo metu kino teatruose rodomas filmas, sukurtas pagal prancūzų literatūros klasiko Boriso Viano knygą „Dienų puta“, kitu pavadinimu. Platintojų originalus pavadinimas netenkino ir šie jį į „Gėlėtus sapnus“. Nors platintojai sako, kad filmo pavadinimo vertimą turi derinti su filmo kūrėjais, atvejų, kad jų nepatvirtintų, pasitaiko labai retai.
