„Surūkau cigaretę ir kvėpuoju vos vos...“ taip skamba viena gerai žinoma daina. Beje, žalingi įpročiai tai ne tik kvaišalų vartojimas, bet ir kiti įpročiai, kurie kenkia ir kurių norime atsikratyti. Kaip su jais elgtis ir kodėl tvirta valia ne visada yra geriausias sprendimas, apie tai šiame straipsnyje.
Kelios priežastys dėl ko atsiranda žalingi įpročiai:Mes turime pakankamai pinigų kvaišalams įsigyti. Vidutinė eilinio piliečio alga leidžia jam dūmais paleisti pakelį cigarečių kone kiekvieną dieną, o savaitgaliais atkimšti keletą butelių svaigiųjų gėrimų. Net jei kainos ir augtų, visgi yra galimybių kvaišalų gauti žymiai pigiau.
Kiekvienoje parduotuvėje pilna alkoholio ir tabako. Net jei ir neturi žalingų įpročių, kiekvieną kartą ten apsilankęs, matai visą pasiūlos asortimentą ir dar matomiausiose vietose. Nieko keista, kad įpročių atsikratyti tampa sunku.
Visuomenė skatina žalingų įpročių atsiradimą. Ar įsivaizduojate Džeimsą Bondą gerianti ananasų sultis? O pergalę aplaistomą gaivaisiais gėrimais? Linksmą iškylą su draugais prie ežero be dėžės alaus? Ką jau kalbėti apie krepšinio ar kitų varžybų stebėjimą... Nejaugi pramogos yra tokios nuobodžios, kad būtinai reikia svaigintis?
Gyvenimo tempas yra pakankamai greitas, todėl beveik visada norisi papildomo atsipalaidavimo. Kadangi kokybiškas laisvalaikis reikalauja papildomų pastangų ar bent jau planavimo iš anksto, paprasčiausia yra griebtis taurelės ir mauti į artimiausią naktinį klubą, kur pamirštami visi darbiniai rūpesčiai.
Žmonija yra daugiau ar mažiau susikoncentravusi į protą, o kūną pamiršta. Žinoma, tai liečia ir kūniškų malonumų tenkinimą. Ir vienu ir kitu atveju savo veikla žmogus kenkia savo sveikatai, tačiau apie tai susimastyti priverčia tik rimtesnės ligos. Bet koks žmogus, kuris save myli, tikrai nedės į save nesveiko maisto ar paprasčiausių kvaišalų. Juk seniai žinoma, jog tai kenkia.
Šie įpročiai kyla iš noro patenkinti pamatinius poreikius: pritarimą, saugumą ir kontrolę. Beje kvaišalų pagalba yra tenkinami ir paprastesni poreikiai, pvz. Noras atsiplaiduoti, įgauti drąsos ar laimės. Tačiau juk puikiai žinome, kad nei drąsos nei laimės tame nėra nė kvapo. Tai tik iš dalies gali nuslopinti nuovargį, suteikti iliuzinę laimę, bet problemos tai iš esmės neišspręs. Kitą kartą norėdami gautį tą pačia būseną, turėsime vėl griebtis panašių priemonių ir tikėtina vis didesnėmis dozėmis.
Žinoma, kartais žalingi įpročiai atsiranda dėl kokių nors itin dramatiškų įvykių, kurie iš esmės paveikia gyvenimą. Tačiau turėtumėte žinoti štai ką- žmogus yra tobulas. Jis pats gali patenkinti visus jam reikalingus poreikius. Jam nebūtina svaigintis, kad jaustųsi laimingas. Jei trūksta meilės, ją galime suteikti sau patys. Tai iliustruoja piešinys viršuje. Tose vietose, kuriose atsiranda plyšiai, arba kitap tariant nepatenkinti poreikiai, tas vietas stengiamės kuom nors užpildyti.
Iš esmės, dėl to, kad nežinome(neieškome), koks nepatenkintas poreikis slypi po žalingu įpročiu, jo atsisakymas tampa sunki dalia. Pastangos, kurios dedamos pasitelkiant vien tik tvirtą valią, dažniausiai baigiasi nesėkme. Juk poreikis taip ir liko nepatenkintas, todėl vieno įpročio atsisakymas prasiveržia kitose vietose. Pavyzdžiui atsisakius alkoholio norisi daugiau rūkyti, arba atsikračius rūkymo- daugiau valgyti. Tačiau suradus tų žalingų įpročių priežastis ir jas neutralizavus, žalingi įpročiai dingsta savaime ir be pastangų. Tai patvirtinti gali daugybė žmonių, kurie žengė savęs pažinimo keliu. Taigi, geriau dirbti ne sunkiai, o protingai. Tuomet rezultatų pasieksime žymiai greičiau.
Autorius Remigijus Kaniava
