Šiandieninis žmogus vos atsibudęs patenka į garsų pasaulį: ryte jį dažniausiai pažadina žadintuvo skleidžiamas triukšmas, už lango – miesto transporto keliamas triukšmas.
Bent pusę dienos kambaryje ar ausyse (per ausinukus) groja muzika, pusę vakaro „kalba“ ar „groja“ televizorius, triukšmauja kaimynai ar gretimame name įsikūrę linksmybių mėgėjai. O kur dar ventiliatorių, kondicionierių ir kitų įrenginių monotoniškas zirzimas, gaudimas ir kitų nuolatinių civilizuoto pasaulio palydovų skleidžiamas triukšmas...
Ne visi žmonės vienodai gerai girdi, ne visi vienodai jautrūs aplinkos veiksnių poveikiui. Tad ir triukšmas, net ir neviršijantis nustatytų normatyvinių dydžių, kai kuriems žmonėms gali sukelti dvasinį ar fizinį diskomfortą arba net rimtų sveikatos sutrikimų, o kiti nejaus jokio neigiamo poveikio.
Pavojingiausios klausai yra mikrotraumos ir traumos, kurių mes negalime išvengti dėl šiuolaikinio pasaulio triukšmo, nes mūsų aplinkoje garsų būna nuolat, kartais – neprognozuojamų.
Netiesioginis nespecifinis neigiamas poveikis dažniausiai siejamas su kitų žmogaus organizmo sistemų (centrinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių) pakenkimu.
Tai gali būti galvos skausmas, nemiga, cypimas ausyse, nesugebėjimas susikaupti, sumažėjęs protinis ir fizinis darbingumas ir t. t. Netiesioginį triukšmo poveikį sveikatai sukelia ne tokie stiprūs garsai, tačiau jų žalos dydis žmogaus organizmui tiesiogiai priklauso nuo trukmės.
Šiuo metu nustatyti tokie leidžiami triukšmo dydžiai mūsų gyvenamosiose patalpose: dienos metu – 45 dB, vakaro (nuo 18 val. iki 22 val.) – 40, nakties (nuo 22 val. iki 6 val. ryto) metu – 35 dB.
Triukšmas gali būti labai įvairus tiek pagal kilmę, tiek pagal pobūdį. Pagal pobūdį triukšmas gali būti nepertraukiamas, nepastovus ir impulsinis.
Pagal kilmę triukšmas gali būti gamybinis-komercinis, transporto, statybų, laisvalaikio (renginių, eisenų, kitos laisvalaikio veiklos keliamas triukšmas). Iš gyvenamųjų patalpų sklindantis triukšmas, paprastai sutrikdantis kaimynų ramybę, vadinamas buitiniu triukšmu.
Taip klasifikuoti aktualu tada, kai kalbama apie apsisaugojimą nuo triukšmo. Mat nuo triukšmo gyventojams apsisaugoti padeda įvairios valstybės institucijos. Į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą reikėtų kreiptis, jei gamybinis-komercinis triukšmas sklinda iš stacionarių triukšmo šaltinių. 2014 m. į šią įstaigą dėl triukšmo kreipėsi 107 gyventojai.
