Julija, kada moteris turi sau ištarti: stop, tau nebetinka marškinėliai su mikimauzais?
Tikra nesąmonė sulaukus 45-erių pradėti galvoti – o kaip man dabar rengtis ir virsti teta. Kiekvieną savo rūbą kuriu galvodama, kad amžius ir dydis negali turėti jokios įtakos stiliui. Juk stiliaus pojūtis priklauso nuo vidinės pasaulėžiūros ir tik tai lemia, ką sau tebeleidi, o ko – nebe. Jokių taisyklių nėra. Šiuo atveju galime prisiminti garsųjį režisierės Linos Plioplytės filmą „Amžinai stilingos“ apie brandžias amerikietes, kurių ekstravagancija nėra pavaldi laikui. Kada žmogus yra pasenęs? Tada, kai jis nustoja žaisti žaidimus. Stiliaus kūrimas, įdomių dalykų paieška – vienas žaidimų. Kai žmogus nustoja tuo domėtis, tikriausiai tuo pat metu liaujasi domėtis ir viskuo kitu gyvenime.
Minėtą filmą pasižiūrėjusi ne vilnietė, o tarkime, marijampolietė veikiausiai ištars: „Ai, tos moterys Niujorke – visai kitokios, „pričiuožusios“. O ką man pasakys Onutė iš 6 buto, jei išeisiu su priklijuotomis kaštoninėmis blakstienomis ar mėlynai lakuotais nagais?“ Lietuvoje moterys vis dar nedrįsta realizuoti saviraiškos, nes...
...Ką žmonės pasakys? Tai kada ta mūsų visuomenė taps demokratiška, jeigu jos nepakeis atsirandantys pavyzdžiai, kai skirtingos pasaulėžiūros žmonės rengiasi skirtingai, turi nevienodusgrožio idealus ir niekas dėl to nesipyksta? Nustokime spoksoti vieni į kitus arba žiūrėkime žavėdamiesi!
Protestuojate prieš brandžių moterų klausimą: „Ar mano amžiuje tinka sijonas iki kelių, ar mano amžiuje dar galima šokti į džinsus?“
Žinoma, kad viską galima, tik reikia teisingai suderinti proporcijas, kad apranga žmogų lieknintų, patemptų, kad jis atrodytų elegantiškai. Mada siūlo tiek daug visokių variantų – tereikia pasidomėti. Taip, yra oficialioji mada: vapsvos liemuo, statūs pečiai, mažos krūtys, labai ilgos kojos ir nėra užpakalio. Bet egzistuoja ir neoficialioji mada, kuri siūlo daugybę kitų labai stilingos aprangos versijų. Ji yra ne mažiau galinga.
Suvienodėjimas – mažos šalies problema, bet kuo labiau mes sieksime tapti kosmopolitiški, tuo greičiau išsiskirsime vieni iš kitų. Dabar aktuali diskusija su lozungais „saugokime lietuvybę, neįsileiskime kitų, svetimų, saugokime kalbą“. Bet kas iš to? Jei mes dėka per didelio atsargumo pavirsime Europos pigmėjų tautele, kuri gyvena miške, rezervate, apsikarsčiusi spygliuotomis vielomis – ar tai bus progresas?
Kalbant apie skirtingas tautas ir dydžių lentelę: ar lietuvė yra visai kitokia, nei olandė ar prancūzė?
Ne, lietuvė nėra kitokia nei olandė arba švedė, kaip tik labai panaši. Tačiau ji yra visiškai kitokia nei prancūzė ar juo labiau – italė. Mes esame šiaurės europiečiai, kurie nuo savo pieno produktų, gryno oro ir šalčio yra aukštesni, stambesnių kaulų. Tokie yra ir danai, islandai, norvegai, latviai. O pietų europiečiai – mažesni, smulkesnių kaulų, kitoks pasiskirstymas tarp jų klubų, liemens ir krūtinės. Todėl tas pats drabužis, pirktas pasaulinio tinklo parduotuvėse, gali visiškai kitaip atrodyti, dėvimas portugalės ir lietuvės.
Jūsų kuriami drabužiai atrodo universalūs: jie tinka ir Dailės akademijos studentei, ir vyresnei moteriai, nes yra lengvai plevenantys, be radikalaus įlieminimo, griežtos klasikos. Ar tai atėjo savaime, ar tyčia kuriate moteriai, kuri nenori įstrigti drabužyje?
Aš tarp rūbo ir kūno dar palieku vietos sielai. (Juokiasi.) Čia ne mano žodžiai – leisiu sau pacituoti garsų dizainerį Jamamoto. Jei tau reikia siauro liemens, prašau – yra diržas. Jeigu reikia trumpo sijono, bet nesi tikra dėl savo kojų – yra tamprės. Jas gali dėvėti su trumpa tunika, gali sluoksniuoti drabužius, išradingai miksuoti. „Julia Janus“ drabužiai neretai yra vilkimi keliais būdais, pritaikomi įvairioms progoms. Be to, pats prekės ženklas yra šiek tiek „undergroundinis“, turintis tam tikro pasipriešinimo oficialiai madai, brukamam bendriniam grožio idealui. Aš mėgstu aštresnį marginimą, kartu – asketišką turinį.
Mūsų kolekcijoje nėra labai ryškių spalvų, bet tai dėl to, kad siejame save su Baltijos gamta. Visa tai susipina į stiprų identitetą, kuris yra kitoks ir traukia žmones, nes labai dažnai – čia jau ne apie amžių kalbant, o apie pritaikomumą – tuos pačius dalykus sėkmingai apsirengia ir mama, ir jos jau suaugusi dukra. Negalėčiau įvardinti vienos savo klientės, mes matome tris moteris. Jauniausia iš jų – kūrybinga asmenybė virš 25 metų amžiaus, ji yra laisvas žmogus, studijuoja, galbūt dalį savo laiko dirba laisvai samdomą darbą. Antroji moteris yra virš 30 metų, jauna specialistė, savo dalyko ekspertė. Trečioji, vyriausia, virš 45 metų amžiaus. Tai yra moteris, jau užauginusi savo vaikus ir atrandanti gyvenimo džiaugsmą iš naujo.
Ką šį sezoną vilki ta trečioji moteris? Kas yra jos aprangos hitai? Ar jai vis dar tinka tamprės, batai ant platformos, nuogi pečiai?
Tikrai taip. Nėra jokių tabu. Galima visa paletė skirtingų derinių. Kiekviena mūsų kolekcija turi savo raktus. Kurdami susigalvojame temą, kuri mus pačius jaudina. Pastaroji – pavasario ir vasaros kolekcija vadinasi „Alchemija“. Ką darė alchemikai prie vienuolynų, dvarų? Bandė iš įvairių medžiagų sukurti išminties akmenį (nebekalbu apie auksą, kuris buvo didžiausios svarbos).
Tas akmuo mus irgi labai domino. Maišėme po kelias medžiagas, kūrėme paslaptingą raštą, bandydami įsivaizduoti, kas vyko tose alchemijos laboratorijose, – ten kažkas dega, rūksta, buriama. Mes taip pat bandėme išgauti stebuklą iš kiekvieno drabužio. Šioje kolekcijoje mane labiausiai žavi sidabriniai tonai – jų nereali skalė.
Žodžiu, ieškojome aukso – radome sidabrą. (Juokiasi.) Taip pat įtraukėme ugnies spalvą, žaliąją – samanų, žalvario, žaidėme dūmų alyvine, violetine. Juodoji kolekcijos dalis – kokia paslaptinga, net erotiška, trijų skirtingų juodumų – vienas blizga, kitas traukia į gylį... Kiekvienos moters vilkima ji suspindi savaip.
Teko girdėti, kad turėjote ypatingą viešnią iš Saudo Arabijos.
Taip, turėjome vieną kilmingą damą, vardu Basma. Ji atsakinga už savosios šalies princo valdomų prekybos tinklų asortimentą. Ponia atvyko pas mus į Vilnių. Tai buvo toks vizitas, kai vidury dienos privažiuoja limuzinas, užtveria visą Stiklių gatvę ir ponia elegantiškai išlipa iš automobilio, o mes turime užsidaryti privačiam šopingui. Basma išties labai efektinga moteris ilgais juodais plaukais, Kim Kardashian figūros tipo. Kai ji išėjo iš persirengimo kabinos, vilkėdama kelnes ir palaidinę su vientisu dūmų printu, tas šviesus pilkas motyvas taip suspindo prie jos odos ir tų juodų plaukų, buvo toks uau, kad negalėjome atitraukti nuo jos akių. Dar smagiau, kad jai patiko visa mūsų aplinka, koncepcija, interjeras – žarstė komplimentus. Toliau bendraujame, nusiuntėme daugiau savo drabužių pavyzdžių.
Yra vilčių, kad patrauksite nuo Baltijos kopų link didžiųjų smėlynų?
Visko gali būti. Į šią kolekciją tikrai įdėjome daug savo gamtos ir širdies. Fotografavome dūmus ir iš to kūrėme marginimą, fotografavome akmenį, kuris ypač svarbus šioje kolekcijoje, nes akmuo – tai kitados buvęs skystis, per neišmatuojamai daug amžių sukietėjęs. Jau vien dėl to jis yra stebuklingas, turi tokią informaciją, kurios niekas iki šiol perskaityti negali. Kitas elementas – žmogaus rankos prisilietimas. Mes fotografavome tapybą storu teptuku ir iš jos darėme marginimą. Aišku, visas margas nebūsi, todėl prie derinių reikia vienspalvio švarkelio ar megztuko, pavyzdžiui, tokio, kuris yra asimetrinis, išmegztas storėjančiais raštais. Jį gali vilkėti visur – vienoje vietoje megztinis atrodys puošniai, kitoje – sportiškai, trečioje – moderniai ir progresyviai.
Įsivaizduokime moterį, kuri šiuo metu kraunasi atostogų lagaminą: „Oi, man dar reikia maudymosi kostiumėlio, paplūdimio šlepečių, kokio nors madingo drabužio.“ Ką pati patartumėte turėti kelionėje?
Būtinai – trumpas sijonkelnes, vietoj šortų, labai gerai atrodo. Džinsai kelionėje labai praverčia. Mes vystome savo džinsų modelius. Kai pasieksime idealą – jie nebesikeis, bus pavojinga keisti, nes sudėvėję vienus džinsus žmonės ateina tokių pačių antrų. (Juokiasi.) Stambesnė moteris dažnai skiria sau nuosprendį: džinsai – tikrai ne man. Bet štai atvažiavo viena ponia iš Odesos, pasimatavo džinsus ir aiktelėjo – puikiai tinka! Branda pertvarko mūsų figūros proporcijas. Dauguma esame „laimingas viduriukas“. Mes laimingos su šeima, turinčios vaikų, kaip tik dėl jų kai kurios mūsų kūno vietos yra platesnės. Mums netinka prekės ženklai, skirti vaikams – figūroms, kurios nepaliestos brandos. O juk branda yra labai ilgas laikotarpis žmogaus gyvenime, prasidedantis vėliausiai 28 metais ir trunkantis iki pat gyvenimo pabaigos arba kol ištinka Alzheimeris. Tai yra didžioji gyvenimo dalis, labai turtinga, graži, bet kartu keičianti kaulų sandarą, raumenis.
Vasarą moterys ieško lino. Ar jis tebėra madingas, ar tai daugiau etnografinė vertybė?
Linas yra labai modernus audinys. Jį vilkėdama gali miegoti, tuoj pat atsikelti ir eiti, ir niekas nepasakys, kad miegojai, nes linas glamžosi labai kilmingai. Jis yra skirtingo storio, įvairaus išdirbimo, todėl ir atrodo vis kitaip. Tai - nepamainoma priemonė, kai karšta. Šilkas šildo, o linas vėsina. Deja, Lietuvoje niekas nebeaugina lino, visas pluoštas yra įvežtinis, dažniausiai - iš Baltarusijos. Gerai, kad liko keli stiprūs lino audinių fabrikai.
Vasara - vestuvių metas. Bet kalbant ne apie nuotaką, o apie jos mamą – ką moteris turėtų vilkėti tokia proga?
Lengvą šilkinę suknelę. Jos ilgis priklauso nuo žmogaus dydžio, komplekcijos ir kompleksų – gali būti ilga ar iki kelių. Dėl spalvų gamos – pastebėjau, kad klientės dažniau renkasi ne ugnies, koralų ar ryškiai mėlyną spalvą, bet subtilias žemės spalvas, kurios yra elegantiškesnės.
Ar juoda spalva sendina? O galbūt kaip tik padėtų išspręsti visas savo problemas – kūno trūkumus ir panašiai? Juk sakoma, kad su juoda tikrai neprašausi. Mūsų dendžių vakarėliai taip pat diktuoja juodų suknelių tendencijas.
Ne, juoda spalva nesendina, bet reikia nepamiršti, kad prie šios spalvos yra privalomas makiažas. Ir visas kitas antūražas - manikiūras, pedikiūras, depiliacija, pėdkelnės, priderinti bateliai. Juoda spalva labai įpareigoja. Jeigu tokią suknelę apsivilksi ant nuogo kūno, prie nedažyto veido, būdama brandaus amžiaus – juoda išryškins visas raukšles.
Paminėjote pėdkelnes. Tačiau visi stilistai jas meta lauk ir reikalauja nuogų kojų!
Galime apie tai plepėti be galo, jeigu kojos atrodo idealiai. Tačiau jei moteris turi varikozę, matosi kraujagyslės, jei kojos baltos, plikos, plius mėlynai išraizgytomis venomis – tokiu atveju pėdkelnės yra neišvengiamos. Laimei, šiais laikais bet kurioje save gerbiančioje pėdkelnių parduotuvėje yra bepirščių pėdkelnių, tinkamų prie atviros avalynės.
Kokie yra šios vasaros aksesuarai?
Mūsų papuošalų kolekcijoje dominuoja medis, kristalai ir metalo spalvos – varis, sidabras, taip pat juodintas sidabras. Mano galva, papuošalas yra atėjęs iš tų laikų, kai žmonės dar nešiojo amuletus, tikėdami, kad jie apsaugos nuo stichijų. Aš pripažįstu jų prigimtinę prasmę ir reikšmę, todėl visi mūsų papuošalai yra šiek tiek panašūs į amuletus. Be to, jie patempia kaklo proporciją. Jei gamta neapdovanojo gulbės kaklu – kabantis papuošalas jį pailgina, jei iškirptė yra negyli – pagilina jos liniją. Šiaurietiškas subtilumas ir padorumas mums yra vertybės. Mes erotiką suprantame kitaip – gal ne per didelę iškirptę, o per peties atidengtą plotelį ar papuošalą, kuris krenta gilyn. Galima susidėti daugiau apyrankių, šalį susisukti kaip tiurbaną, užsirišti kaip diržą ar vėsesnį vakarą prisidengti pečius. Man svarbi ir mūsų odinė aksesuarų dalis – kuprinės, kelioninės rankinės, diržai. O viską užbaigia patogūs batai – jie yra ir aukštu kulnu, bet patogūs, nes tai platforminis padas. Aš ieškau mūsų kolekcijai aukštakulnio batelio formos kurpalio, kad jis būtų kaip įmanoma patogesnis. Tebevyksta kūrybinis darbas. Tikiuosi juos įtraukti į kitos vasaros kolekciją.
Dizaineriai turi specifinį bruožą – jie gali ypač kandžiai įgelti, vertindami žmogaus aprangą.
Aš nesu kritikė. Tiesiog kartais apima didelė užuojauta žmogui, kuris yra apsileidęs, nesirūpina savo išvaizda. Tada man atrodo, kad jis kuo nors serga, gal depresija. Iš rūbo matosi, ar žmogui viskas gerai, kaip jis jaučiasi savyje. Galima nuskaityti išsamią informaciją.
