Berlyno filharmonija, Niujorko Carnegie Hall, Londono Wigmore Hall, Madrido Auditorio Nacional – tai vienos svarbiausių salių klasikinės muzikos žemėlapyje, kurių scena jau puikiai pažįstama gruodžio 14-ąją savo DVD plokštelės pristatymą surengsiančiam pianistui Kasparui Uinskui. Kaip tik vienoje jų – puikia akustika pasižyminčioje Berlyno filharmonijoje, debiutinio K. Uinsko koncerto metu buvo įrašyta ši plokštelė, kurią pagaliau turės galimybę išgirsti bei pamatyti ir Lietuvos klausytojai.
Šio reikšmingo įvykio išvakarėse ir kalbiname pianistą Kasparą Uinską.
Kasparas Uinskas (asm. archyvo nuotr.)
Prieš kelis metus spaudoje pasirodė pirmieji pranešimai apie Jūsų pasaulinius koncertinius debiutus, kuriuos vainikavo itin sėkmingas pasirodymas žymiojoje Berlyno filharmonijoje. Vos už kelių dienų Jūs pristatysite pirmąją savo DVD plokštelę, įrašytą šioje salėje, papasakokite apie šį įvykį plačiau.
Taip, iš tiesų savo aktyvią tarptautinę karjerą pradėjau prieš keletą metų debiutuodamas svarbiose pasaulio koncertų salėse, viena iš jų buvo Berlyno filharmonija. Norėjau, kad šie mano karjerai reikšmingi pasirodymai, būtų kažkaip užfiksuoti. Jau seniai žinojau apie fantastišką Berlyno filharmonijos akustiką, puikius instrumentus ir idealias koncertines sąlygas. Pavyzdžiui atlikėjui prieš koncertą siūloma pasirinkti su kuriuo instrumentu groti, na o rinktis galima iš trijų, nuostabių koncertinių fortepijonų. Ir šiandien salėje juntama legendinio H. Von Karajano dvasia ir preciziškumas. Ji suplanuota taip, kad viskas išskirtinai tarnauja muzikai ir tobulam garso perteikimui klausytojui.
Berlyno filharmonija – tarsi klasikinės muzikos meka, sutraukianti garsiausius pasaulio atlikėjus. Nuo pat jos atidarymo joje koncertavo visos klasikinės muzikos žvaigždės. Tad mano pasirodymas šioje salėje buvo labai svarbus man pačiam kaip menininkui, o taip pat ir mano karjerai. Taigi nepraleidau progos įrašyti šį koncertą. Pats įrašas buvo padarytas dar prieš keletą metų, užtrukau su jo pristatymu Lietuvoje. Koncertai, projektai, darbai veja vienas kitą, tad vis atidėliojau jo pristatymą. Tačiau jaučiu vidinę pareigą pasidalinti šiuo svarbiu mano gyvenime įvykiu su savo klausytojais Lietuvoje ir gruodžio 14 d. mano plokštelė bus oficialiai pristatyta Lietuvos žmonėms.
Kaip buvo daromas įrašas?
Tai buvo gyvas koncerto įrašas. Jame nepakartota nei viena nata, klausytojai galės visus kūrinius girdėti taip, kaip jie skambėjo koncerte. Manau, kad tokie įrašai turi didžiausią prasmę, kadangi tuomet klausytojas turi galimybę tiesiogiai jausti tą koncertinę atlikėjo įtampą bei emocijas, kurių neįmanoma išgauti, darant įrašą studijoje. Žinoma, man tai buvo dviguba atsakomybė: pirmą kartą groti tokioje salėje ir dar žinant, jog yra daromas įrašas, kuris vėliau bus išleistas. Tačiau nepaisant viso jaudulio, aš labai patenkintas rezultatu, koncertas išties pasisekė, o garsą ir vaizdą įrašė labai profesionali ir su naujausia technika dirbanti komanda iš Berlyno. Pačią DVD plokštelę atspausdino „BOD group“. Esu labai dėkingas visiems, prisidėjusiems prie šio įrašo išleidimo.
Papasakokite plačiau apie plokštelės programą.
Programa išties labai įvairi. Kadangi tai buvo mano debiutiniai koncertai, norėjau tarptautinei publikai parodyti save iš kuo platesnės pusės. Koncertas ir pats DVD prasideda nuo mistinio S. Rachmaninovo etiudo-paveikslo Op. 33, Nr. 3. Manau šis kūrinys – vienas tobuliausių koncerto pradžiai, jis tarsi scenos uždanga, pamažu atverianti gražiausias dekoracijas. Vėliau programoje keliauju prie žaismingos ir netgi sakyčiau kažkiek romantiškos J. Haydno sonatos Nr. 38, F-dur, kurią pakeičia nostalgiškas ir mano labai mėgiamas F. Šopeno noktiurnas f-moll, Op. 55 Nr. 1 bei audringas jo Skerzo cis-moll, Op. 39.
Berlyne skambinote ir lietuvių kompozitoriaus B. Dvariono kūrinius? Kas lėmė šį pasirinkimą ir kaip tai priėmė išranki Vokietijos muzikos sostinės publika?
Taip, antrąją koncerto dalį pradėjau nuo B. Dvariono miniatiūrų iš siuitos „Žiemos eskizai“, po kurios atlikau S. Rachmaninovo Sonatą Nr. 2. Turiu pasakyti, jog nemažai žmonių manęs klausė, kaip aš taip nusprendžiau atlikti šiuos gana nesudėtingus, vaikiškus kūrinėlius tokiose salėse, šalia tokių rimtų ir grandiozinių kūrinių. Tačiau man šios B. Dvariono miniatiūros labai gražios, nuostabiai piešiančios mūsų šalies paveikslą.
Nuo pirmų garsų galima vaizduotėje išvysti ir apsnigtą mišką, ir pirmąsias snaiges ir vaikus, riedančius su rogutėm nuo kalniuko. Užsienio publikai šie kūrinėliai labai patiko. Tad drąsiai galiu pasakyti, kad pasirinkimas pasiteisino. Na, o koncerto pabaigai kaip priešpriešą atlikau vieną dramatiškiausių sonatų - S. Rachmaninovo Sonatą Nr. 2, kurioje aistros ir jausmai liejasi tarsi beribis vandenynas. Visa koncerto programa gavosi lyg savotiškas ciklas ar kelionė, prasidėjusi S. Rachmaninovo ramybe ir pasibaigusi šio kompozitoriaus audromis.
„...Lietuvių pianisto K. Uinsko pasirodymo toli gražu negalima pavadinti eiliniu įvykiu itin turtingame Berlyno muzikiniame gyvenime... be abejo šis pianistas yra vertas tarptautinės publikos dėmesio.“ (Klassik in Berlin) Tai citata iš reviu po Jūsų pasirodymo Berlyno filharmonijoje. Sakykite kokią reikšmę šis įrašas turėjo Jūsų tolimesnei karjerai?
Kaip ir minėjau gyvo koncerto įrašas tokioje salėje yra labai svarbus kiekvieno atlikėjo gyvenime. Jis dabar yra tarsi mano vizitinė kortelė, atverianti duris kitiems koncertams. Užsienio agentams bei salėms ar orkestrams nebereikia daug apie save pasakoti, įrašas pats kalba už save.
Sakykite sunku ar lengva šiandien menininkui „prasimušti“?
Žiūrint kokiam menininkui. Jeigu kalbėtume apie mano profesijos atstovus – pianistus, tai, žinoma, konkurencija yra tiesiog milžiniška. Tikriausiai būtų galima suskaičiuoti šimtus tūkstančių pianistų ir visi jie nori groti ir nori gauti pripažinimą. Svarbu kaip atlikėjas sugeba save pateikti, kokius kontaktus jis turi ir apskritai šiandieninis pasaulis labai pamėgo įvairias sensacijas ir istorijas. Milijonų žmonių dėmesio sulaukia grojanti katė, arba pianistas atbulomis rankomis. Nėra tikriausiai vieno recepto, kaip „prasimušti“. Vienam pasiseka konkursuose, kitas tiesiog atsiduria laiku tam tikroje vietoje.
Tačiau vienas dalykas, kuris visais laikais buvo svarbus, ir šiandien turėtų toks būti – tai aukščiausio lygio meistriškumas. Na, o toliau, jau kiekvienas ieško savo kelio, priklausomai nuo sugebėjimų ir įsivaizdavimų. Deja, į klasikinės muzikos pasaulį šiandien irgi įsisuko komercija ir ne visuomet tai, kas sąrašų topuose, yra geriausia. Taip, kad reikia labai už save pakovoti, norint ko nors pasiekti. Aš džiaugiuosi, kad mano gyvenime yra, tiek daug man į priekį eiti padedančių žmonių, nuoširdžiai tikinčių manim ir tuo, ką aš darau. Palaikymas ir tikėjimas talentu iš šalies, atlikėjui labai svarbus.
Kokie Jūsų ateities planai?
Ateinantys metai bus labai darbingi ir intensyvūs, esu pakviestas groti J. Brahmso pirmąjį koncertą su keletu užsienio orkestrų, tame tarpe Čekijos, Rusijos, Rumunijos, Lenkijos, taip pat laukia pasirodymai su soline bei su kamerine programomis Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Brazilijoje, Rumunijoje. Na, o jei kalbėti apie didesnius gyvenimo planus, tai, žinoma, pagrindinis planas yra judėti pirmyn, kurti naujas idėjas ir džiuginti savo atliekama muzika klausytojus.
Jungtinė Karalystė, Belgija, Čekija... Ar į savo koncertų kalendorių įtraukiate ir mūsų šalį? Kada klausytojai galės Jus išgirsti Lietuvoje?
Artimiausias pasirodymas, tai mano šio DVD pristatymas, kurio metu aš atliksiu keletą kūrinių. Sekantis koncertas numatytas ateinantį pavasarį, kovo 23 d. kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliksime nuostabų J. Brahmso pirmąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui, na o vėliau balandžio mėn. pasirodysiu ir su soline programa Vilniuje bei Kaune. Tad, kaip ir visuomet, su nekantrumu laukiu susitikimo su Lietuvos publika.
