Sutikusi filmuotis kompanijos „VRS WPI Vilnius“ kuriamame seriale K.Kazlauskaitė kartu su scenarijaus autore Rasa Ylaite suderino daugelį savo vaidinamos Reginos gyvenimo detalių bei charakterio savybių.
Jos vaidinama Regina – Onos (aktorė Aldona Janušauskaitė) sesuo, kuri po daugelio metų sugrįžta į kaimą, bando atkurti prarastą ryšį su giminėmis ir kaimynais.
Serialas grįžta į LNK eterį nuo naujojo sezono, rugsėjo 2-osios ir bus rodomas pirmadieniais-ketvirtadieniais 18 val.
--Pati sukūrėte daugelį savo vaidinamos herojės likimo vingių, davėte jai profesiją. Ar taip lengviau vaidinti?
--Su serialo autore tiesiog susėdome ir kartu pasitarėme. Kadangi seriale Regina pasirodo gana netikėtai, reikėjo sugalvoti, kodėl tiek metų ji nesimatė su seserimi Ona. Regina yra ramesnis, santūresnis žmogus – tokį jos būdą pateisina ir seselės profesija. Galbūt ji buvo kitokia, nei jos šeima, galbūt todėl ir tokią profesiją pasirinko.
Sugrįžusi Regina iš pradžių tik atsargiai bando perprasti aplinkinių gyvenimą, ji ateina atsargiai, bando visiems padėti, išklausyti. Juk tiek metų nebendravus su artimaisiais tikrai sunku – ir daug konfliktų kyla, ir nesusipratimų. Tačiau tikiu, kad šiam personažui dar yra kur skleistis.
--Iš tiesų jūsų Regina primena visų guodėją, psichologę. Ar jos savybių ėmėte iš savo gyvenimiškos patirties ar tiesiog pasitelkėte fantaziją?
--Visada yra visko – kažkas iš gyvenimo paimta, kažkas gimsta bevaidinant. Yra buvę ir mano gyvenime nutrūkę ryšiai su šeima. Žmogus visko pilnas – tik sudaryk jam galimybes ir niekada nežinosi, koks jis pasirodys.
Aš garsiai kalbu ir vaidinu, tačiau ir mano charakteryje yra tos tylos, įsiklausymo į kitą žmogų, tai slypi manyje labai giliai.
--Reginos gyvenime buvo tik viena meilė, ir ta pati be atsako. Prisiminimus apie ją sužadins susitikimas su mylėto vyro sūnumi. Ar esate patyrusi susidūrimų su pamirštais žmonėmis, kurie sujaudina, sujaukia mintis?
--O kas to nepatiria? Nebent tie, kurie turi akmeninę širdį, niekada nieko nemylėjo, nieko nejautė. Bet jeigu esi žmogus, tai per gyvenimą kiekvienam pasitaiko ir stiprių jausmų, ir griuvimo.
Mano herojei reikėjo pateisinimo, kodėl ji vieniša. Sugalvojau, kad ji per gyvenimą mylėjo tik vieną gydytoją, jis vedė kitą, todėl ji taip ir neištekėjo. Dabar, po daug metų, sutikus jo sūnų, gali prisiminimai sugrįžti.
