Ne vienam, mačiusiam filmo anonsą, įstrigo komiškas vaizdas – Marijoną vaidinęs J. Jankevičius jame pasirodė vilkėdamas vien raudonas lateksines trumpikes su kiškučio uodegyte. Pasak jo, šių apatinių buvo keli variantai, iš kurių jam leido rinktis vieną.
„Man davė pasirinkti iš trijų kelnaičių variantų. Buvo dvejos juodos, vienos raudonos. Uodegėlė buvo viena. Išsirinkau konservatyvų variantą. Tai buvo vienintelis dalykas, kurį pavogiau iš filmavimo aikštelės“, – prisimena J. Jankevičius.
Aktorius tikina, jog jam filmavimo aikštelėje apsivilkti net pačius netikėčiausius rūbus nėra problemos dėl vienos paprastos priežasties.
„Jie paklausia tavęs, kaip tu įsivaizduoji tą veikėją, bet realiai tu neturi pasirinkimo. Režisierius liepia šokti, tu klausi, kaip aukštai. Kad ir ką tu darai, tu nesi tu. Šiame filme aš esu Marijonas ir ką jis ten daro su jo klientėmis – jo reikalas“, – svarsto Justinas.
Filme „Vyras už pinigus“ J. Jankevičiui tenka vaidinti ir itin įkaitusioje konflikto scenoje. Vyras sako, panašių patirčių, kurių metu į jį „skraidė“ daiktai, turėjęs ir tikrame gyvenime.
„Man yra plote metę žieminį batą į galvą. Ta mergina manęs nemėgo nuo pat pradžių. Aš jai nesakiau nei vieno žodžio, ji tiesiog nusprendė į mane mesti batą. Aš neprisimenu jos vardo ar veido, bet prisimenu veiksmą. Žygdarbis išliko, žmogus ne“, – juokiasi humoristas.
Jau ne viename filme suvaidinęs Justinas Jankevičius „Power Hit Radio“ eteryje mielai išdavė ir keletą aktorystės paslapčių – žinomas vyras turi ką patarti bene visais aktorystės klausimais.
„Jei tau reikia būti uždususiam, pavyzdžiui atbėgus į oro uostą, aš bėgioju laiptais pirmyn atgal, kad būtų natūralus išprakaitavimas. Pasiklausiu režisieriaus, už kiek laiko filmuojame, per tas kelias minutes pasportuoju ir filmuoju jau sukaitęs.
Filmavimo aikštelėje sužinojau gerą pasakymą – kas valgo rekvizitą, tas miega su masuote, o masuotė dažniausiai nėra gerai apmokami žmonės. Jei valgai, kai filmuojiesi, scena vyksta, o filmuojama iš daug rakursų. Tu gauni tris filmavimus, kiekviename po aštuonis devynis dublius, o valgyti reikia tiksliai iš to paties kampo.
Visi, kas jau yra patyrę vilkai, stengiasi valgyti tik tiek, kiek būtina, kad atrodytų, jog iš tiesų valgau. Faktas tas, kad jei kažkas padaro klaidą, net jei tai nebūsi tu, tau atneš dar vieną šnicelį ir tu turi atrodyti kaip per pirmą dublį“, – pasakoja J. Jankevičius.
Justinas Jankevičius jau kurį laiką veda didelio pasisekimo sulaukusią tinklalaidę „Nesiaukite“. Kaip jis atsirenka svečius šiai laidai? Justinas šypteli – čia jis pagudrauja. Tiesa, vieną kartą, pasak jo, teko ir nudegti: „Man kurie patinka, dažniausiai tuos kviečiu. „Nesiaukite“ man visi labai patinka. „Nesiaukite“ aš gaunu tuos žmones, kurie man labai patinka. Pakviesti kavos neišeina tokių žmonių, o tinklalaidė – oficialu.
Mes su viena dainininke susitikome viename renginyje, o aš labai didelis jos gerbėjas. Pradėjome šnekėtis, o po renginio rašau jai „ateik pas mane pašnekėt“. Ir ji mano žinutę perskaitė, bet neatrašė. Ji labai gerai suvaidino, kad mes gerai sutarėme. Bet viskas gerai.“
O štai išgirdęs iš radijo klausytojo neigiamą nuomonę apie save, žinomas humoristas nepasimetė – tikina, turintis su heiteriais daugybę patirties ir jau išmokęs su jais tvarkytis – tą daryti jam net patinka: „Man viskas gerai, jei žmogus turi tvirtą nuomonę, man patinka, kad jis ją išsako. Žinoma, kad veliuosi.
„Gero vakaro šou“ buvo dvi mergaitės, jos filmavosi. Tos mergaitės visiškai tobulos, viena padykusi, kita nelabai. Bet interneto babos ėmė ant jų varyti. Tai aš ėmiau atsidarinėti jų profilius ir bendrauti su jomis. Žiūriu, kaip jos gyvena, kas jų giminės. Bendrauti su piktais žmonėmis internete – didžiulis džiaugsmas.
Jeigu pataiko, žinoma, kad skauda. Bet per ilgus metus apsitrina tie nervai. Aš per trylika metų esu girdėjęs visko. Man patinka, kai nustebina savo pasisakymais.“
