DIENA ar NAKTIS?
Vienareikšmiškai naktis ir net nežinau, ar tai buvo mano pasirinkimas. Tiesiog labai jauna pradėjau koncertuoti ir dirbti naktimis, todėl tai virto mano gyvenimo ritmu, būdu. Daug vėliau atradau, kad bendrauti, vaikščioti vienai, kurti, verkti, rašyti ir skaityti man geriausia išties naktį. Kita vertus, bėgant metams pradėjau vertinti ankstyvus rytus – lengvą galvą, švarų protą, nuostabius saulėtekius. Tačiau dažnai būna, kad vis tiek juos pasitinku ką tik palydėjus naktį (šypsosi)…
VASARA ar ŽIEMA?
Jei reikėtų žūtbūt rinktis tarp šių dviejų, pasirinkčiau vasarą. Žiemą man būna sunku ir labai dažnai liūdna. Vasarą neretai man per karšta ir visur per daug žmonių. Tad mano mylimiausias metų laikas vis tik yra ruduo. Visur spalvos, grožis, daug lietaus – tai visiškai mano stichija! Ir, žinoma, naujas teatro, koncertų sezonas. Ruduo tiesiog įkvepia... Rudenį man jauku. Pastebėjau natūralią tendenciją – geriausias kūrybinis derlius aplanko rudenį.
MANDAGI ŠYPSENA ar GARSUS JUOKAS?
Žinoma, kad garsus juokas! Oj, kaip garsiai juokiuosi! Man ir pačiai teko pratintis prie savo juoko (juokiasi). Visada pavydėdavau žmonėms, kurie moka kiekvieną akimirką jaustis laimingais, taigi juokas man su tuo asocijuojasi. Juokas – tai gerų draugų kompanija, kurioziška situacija, nuotykiai, lengvumas... Tačiau svarbiausia yra mokėti pasijuokti iš savęs. Mandagiai šypsotis progų yra kur kas daugiau negu garsiai ir nuoširdžiai juoktis. Nebijokime nuoširdžiai juoktis.
MIESTAS ar KAIMAS?
Gyvenimui ir koncertams – miestas. Kūrybai ir poilsiui – kaimas. Renkuosi kaimą, nes labai ilgai neturėjau laiko nuvykti į sodybą, pabūti su saviškiais, nurimti, pagulėti prie židinio, pavaikščioti miške, paruošti ką nors skanaus šeimai. Kad ir kur būčiau pasaulyje, noriu atsidurti būtent ten. Tokia jau ta mūsų sodyba.
DŽINSAI ar KOSTIUMAS?
Staiga pagalvojau, kad patogus švarkas yra kur kas patogesnis net už pačius patogiausius džinsus. Nors pastaruosius mūviu bene kasdien. Anksčiau labai mėgau sukneles ir sijonus. Apskritai mano požiūris į drabužius per pastaruosius metus labai pasikeitė. Galbūt mano vidinė būsena keitėsi? Norisi griežtesnių siluetų, daugiau elegancijos, tamsių spalvų, minimalizmo, išskirtinių aksesuarų. Nebenoriu bardako, visų spalvų paletės, drugelių, skarelių, kaspinėlių ir blizgučių.
AUTOMOBILIS ar AUTOBUSAS?
Paprieštarausiu pati sau. Aš nevairuoju, visada turiu vairuotoją arba važinėju taksi. Lietuvoje autobusu nesu važiavusi gal 10 metų. Betgi žiūriu, dabar autobusai tvarkingi, viskas pasikeitė. Užsienyje autobusas ir metro yra pagrindinės transporto priemonės. Manau, turėtume to siekti ir Lietuvoje. Vilniaus miesto dydis tikrai nėra proporcingas visų automobilių skaičiui, kurie po jį važinėja. Naudokimės viešuoju transportu ir dviračiais. Taip ir spūsčių bus mažiau.
BLONDINAS ar BRUNETAS?
Brunetas. Nes Justinas (pašnekovės gyvenimo draugas Justinas Jankavičius – aut. past.) yra brunetas (šypsosi).
VAIKAI ar SUAUGUSIEJI?
Neįmanoma atsakyti į šį klausimą. Labai myliu vaikus, bet savo dar neturiu. Na, o suaugusieji kartais būna tokie infantilūs, nesubrendę ir nemokantys priimti sprendimų... Tokie yra ir vaikai. Tačiau taip pat ir sąžiningi, greitai mokosi, geba atsiprašyti, moka nuoširdžiai džiaugtis, jie iš laimės šokinėja, myli visa širdimi ir nebijo to parodyti. Suaugusiesiems to dažnai trūksta. Užsidarome savo kiaute, nebematome širdimi – tik akimis...
KATĖ ar ŠUO?
Šuo. Aš bijau kačių. Tik savo bičiulio Saugirdo katino Sfinkso nebijau. Pati turiu šunį. Nuo vaikystės apie jį svajojau (juokiasi). Ir staiga jis atsirado mūsų šeimoje. Mes tiesiog išprotėję dėl savo Lunytės! Gražesnio, mielesnio ir protingesnio šuns nemačiau niekur kitur pasaulyje. Ji laukia kai ją apsikabinus verkiu, laižo mano ašaras. Dievinu rūpinimąsi ja. Ji tiesiog yra mūsų šeimos džiaugsmas.
MĖSA ar DARŽOVĖS?
Daržovės! Vien dėl to, kad mėsos nevalgau jau trejus metus. Tik labai retai suvalgau vištienos, bet ir jos jau nesinori. Daržovės sudaro didžiąją dalį mano mitybos raciono. Tačiau, kaip tikra lietuvė, labai mėgstu bulvinius patiekalus. Keptas bulves su kefyru galėčiau valgyti kasdien. Ne pats sveikiausias patiekalas, tiesa (juokiasi)? Tačiau dažniausiai renkuosi daržoves ir žalią žuvį. Labiausiai mėgstu tajų ir Vietnamo virtuves.
VAKARĖLIS ar NAMAI?
Namai, namai ir dar kartą namai! Į vakarėlius dabar einu labai retai. Greitai pavargstu nuo žmonių. Norisi ramybės, gero filmo, artumo su mylimu žmogumi, kvapios žvakės, gero atpalaiduojamojo masažo, įtraukiančios knygos, romantiškos vakarienės dviese. Galiausiai, man geriausi vakarėliai buvo ir bus su artimiausiais draugais prie židinio, daug juoko ir dar daugiau muzikos. Kai norisi nusirauti, turiu porą mėgstamų vietų, kur galiu nueiti, pabūti, pašokti, bet tai būna itin retai. Niekada nemėgau triukšmingų klubų ir masės žmonių. Nebent tai būtų mano pačios koncertas (šypsosi).
SAULĖTEKIS ar SAULĖLYDIS?
Et, kiek buvo ir tų, ir tų (juokiasi). Kiekvienas turi savo žavesio. Tačiau geriausia, kai turi žmogų, su kuriuo gali ir palydėti, ir pasitikti saulę. Tik dviese kur nors kopose šnabždėtis visą naktį. Arba su būriu draugų eiti naktį susikibus už rankų ir dainuoti, svajoti užkariauti pasaulį. Dabar noriu verkti...
PIRKTI ar PARDUOTI?
Pirkti. Iš manęs ne kokia pardavėja – nulis verslumo (juokiasi). Nors ir apsipirkinėti nemėgstu. Didžiausias mano pirkinys – butas. Nuo to laiko, kai jį įsigijau, teko prisiminti matematikos pamokas. Anksčiau visiškai nemokėjau skaičiuoti pinigų.
LAIPTAI ar LIFTAS?
Laiptai. Baisu važiuoti liftu, todėl, jei tenka juo kilti vienai, kartais tampa sunku kvėpuoti ir ištinka panika. Tačiau gyvenu labai aukštai. Teko priprasti prie seno ir tamsaus lifto.
KNYGA ar FILMAS?
Nežinau. Knyga su manimi visur ir visada: studijoje tarp įrašinėjimų, sodyboje, lovoje, vonioje. Visur ir visada. Filmus žiūriu kasdien prieš miegą. Tiek knyga, tiek filmas žadina vaizduotę, gali įkvėpti, priversti permąstyti gyvenimą, sukrėsti. Yra žmonių, kurie visiškai neskaito knygų. Nesuprantu tokio reiškinio.
NAMAI ar VAKARAS MIESTE?
Dažniausiai renkuosi namus, tačiau su mielu noru apsilankau ir koncertuose, spektakliuose. Labai mėgstu eiti į naujas ar jau seniai pamėgtas vietas vakarieniauti. Kartais užsuku į pamėgtą barą pasilabinti, aptarti nūdienos aktualijų su seniai matytais bičiuliais. Tačiau pati daug koncertuoju ir pasiilgstu namų šilumos, todėl gera grįžti namo, apkabinti mylimą žmogų ir pabūti tyloje.
INTUICIJA ar LOGIKA?
Kas tokia? Logika? Ką tai reiškia (juokiasi)? Vien į mane pažvelgus galima suprasti, kad mano antras vardas yra intuicija. Dažnai esu iracionali. Beveik visada vadovaujuosi jausmais. Žinoma, mano širdis ir protas puikiai sąveikauja drauge. Tačiau keisčiausia, kad stresinėse situacijose, kuriose visi pasimeta ir griebiasi už galvų, aš tampu labai pragmatiška, mąstau racionaliai, viską sudėlioju į vietas. Turbūt žinodama šį savo bruožą visą kitą laiką leidžiu sau atsipūsti (juokiasi).
JŪRA ar EŽERAS?
Jūra, nes su ja susitinku rečiau negu su ežeru.
JUODA ar BALTA?
Juoda. Ji yra mano mėgstamiausių spalvų trejetuke. Nenoriu suteikti šioms spalvoms jokių simbolių. Juoda man yra elegancija, kartu ir priedanga, šydas. Man ją lengva dėvėti. Tačiau mano gyvenime viskas nėra vien tik juoda ir balta. Viskas taip spalvota, todėl bent drabužius renkuosi tamsius.
DARBAS ar LAISVALAIKIS?
Aš taip myliu savo darbą, todėl būtų gėda reikalauti dar ir laisvalaikio. Tikrai nesu iš tų menininkų, kurie nuolatos skundžiasi, kad neturi laiko, yra amžinai paskendę kūrybinėse kančiose ir filosofiniuose klausimuose. Man kūryba yra džiaugsmas. Tai procesas, kuris leidžia išsivalyti po juodžiausių išgyvenimų. Tuomet mane aplanko ramybė ir kartu šviesus liūdesys. Stovėdama ir dainuodama ant scenos atiduodu labai daug savęs. Bet juk žmonės, kurie ateina manęs pasiklausyti, savo energija ir jausmais įkrauna ir mane. Mes pasikeičiame meile. Kai jaučiuosi visiškai nusikalusi, pasakau sau „stop“ ir važiuoju į sodybą. Leidžiu sau pailsėti, kad vėl galėčiau būti ant scenos, kuri yra mano namai...
Karolina Marcinkevičiūtė, žurnalas „Moters patarimai“
