J. Smoriginas sako šio gimtadienio per daug nesureikšminantis – vyras šmaikštauja, jog dar amžius ne tas, kurį būtų verta specialiai minėti, o ir pats sako nesijaučiantis toks jau svarbus. Tiesa, choreografas atskleidžia vieną tarptautinę gimtadienio tradiciją:
„Man ne aštuoniasdešimt metų ir ne devyniasdešimt, kad reikėtų kažkaip specialiai minėti. Sureikšminate tą mano gimimo dieną, tarsi būčiau Nausėdos dešinioji ranka.
Išvykau iš Lietuvos, kaip ir per kiekvieną gimtadienį stengiuosi. Šiaip stengiuosi išvykti iki Paryžiaus, šį kartą užteko Strasbūro. Pilna dovanų gavau, o ko negavau – pats nusipirkau“, – šypteli J. Smoriginas.
Paklaustas, kokie jam buvo praėję metai, žinomas vyras atsidūsta – tikina, tokių blogų metų dar nėra turėjęs. Koronaviruso apribojimai sugriovė ne tik jo, bet ir visų jo kolegų planus, nepaliesti liko tik kelių sričių darbininkai:
„Visus metus mes nieko neveikėme. Frustracija ir viskas. Daugiau nieko nebuvo, žmogus pakabintas ore ir jame nieko nelikę. Man tai buvo patys baisiausi metai per visus 66 gyvenimo metus. Buvo visiška mirties būsena.
Tie, kas pardavinėjo spiritą ar kaukes – gerai ir gyveno. Maxima, Barbora vežiojo maistą, tai jiems ir buvo viskas gerai. O man absoliučiai viskas žlugo. Aš gyvenime daug matęs, tai nenuliūstu. Gyvenimas banguoja, dabar matyt ta banga nukritusi yra.
Keturiasdešimt metų pragyvenau Tarybų Lietuvoje. Man, kaip sako, ryžtingumo neatims niekas. Visko mačiau, ir šilto ir šalto. Dėl to šitie dalykai manęs negąsdina“, – tikina Jurijus Smoriginas.
O ko Jurijus gimtadienio proga sau palinkėtų? Vyras įsitikinęs – dabar vieno dalyko žmonėms reikia labiausiai:
„Ko palinkėčiau? Turbūt sveikatos savo šeimai, kad mano mylimi žmonės būtų sveiki. Tai yra svarbiausias dalykas, o visa kita yra išsprendžiama“, – pokalbį užbaigia J. Smoriginas.
