Sostinės Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) penktadienį bus atidaroma paroda „Galimas modernizmas“, kuri primins ir meniškai interpretuos ryškiausius pirmosios pokario kartos Lietuvos architektus ir jų kūrybos lauką, dokumentiškai atskleis įdomių ir primirštų to meto realybės detalių.
Pasak parodos kuratorių, „Galimas modernizmas“ tiria Lietuvos modernios architektūros kūrimo sovietmečiu ribas. Tyrimo objektu pasirinkti garsiausi pirmosios pokario kartos Lietuvos architektai - Vytautas Brėdikis, Nijolė Bučiūtė, Vytautas Edmundas Čekanauskas, Algimantas Mačiulis, Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai, Justinas Šeibokas. Jų kūryba ne tik turėjo įtakos XX a. II pusės Lietuvos architektūros tendencijoms, bet ir nacionalinių meno bei kultūros institucijų tapatybei.
Šių architektų savarankiško kūrybinio kelio pradžia sutapo su chruščiovinio atšilimo kultūros politikoje pradžia ir išskirtine situacija, susiklosčiusia architektūros srityje. Natūralus prieškario modernizmo idėjų tęstinumas buvo nutrūkęs, o įdiegta stalinistinio neoistorizmo stilistika architektūroje nebeatitiko sistemos tikslų.
Daliai vyresniųjų kolegų baigiantis Antrajam pasauliniam karui pasitraukus į Vakarus ir Lietuvoje vykstant sparčiai urbanizacijai, vietos projektuotojų poreikis buvo stipriai išaugęs. Šios aplinkybės lėmė, kad architektūros atnaujinimo siekiantiems jauniems architektams atsivėrė neeilinės galimybės projektuoti visuomeninius pastatus, išsiskiriančius meniškumu tipinės masinės statybos fone.
Sovietmečiu Vilniuje iškilę ir iki šiol funkcionuojantys teatrai, parodų rūmai, kultūros centrai, tokie kaip Dailės parodų rūmai (dabar ŠMC), Operos ir baleto teatras, Nacionalinis dramos teatras ir nemažai kitų, tapo juos projektavusių architektų kūrybos aukštumas ir modernios kultūros formas reprezentuojančiais pastatais.
Parodoje nagrinėjamos naujumo ir nacionalinio tapatumo priešpriešos ir dermės sovietmečio Lietuvos architektūroje, kvestionuojama kūrėjų vieta totalitarinėje sistemoje, gilinamasi į jų sąsajas ir santykius su politine galia. Taip pat dokumentuojami architektų įkvėpimo ir įtakų šaltiniai, informacijos gavimo ir naudojimo principai.
Parodą sudaro iš trijų kūrinių konstruojama erdvinė instaliacija - „Įspūdžių vakaras“, „Nacionalinis paviljonas“, „Atodangos“. Lankytojai turės progos pamatyti architekto Algimanto Mačiulio įspūdžių vakaro iš kelionės į Suomiją 1960 m. rekonstrukciją, per kūrybinę prizmę pažvelgti į fotografijoje įamžintus architektų Nasvyčių suprojektuotus baldus ir „Neringos“ restorano interjerą, taip pat meniškai interpretuotą V. Čekanausko suprojektuotų ŠMC rūmų motyvą.
Paroda „Galimas modernizmas“ ŠMC erdvėse veiks iki gegužės 20 dienos.
