Tiesa, E. Jakštytė džiaugiasi ir tuo, kad dabar visa tai – praeityje, o su branda atėjo ir kitoks požiūris į pačią save. Išvaizda čia tampa vis mažiau svarbi – prioritetus atlikėja skiria kitiems dalykams.
Kai kurių paauglystės klaidų nekartotų
Niekam ne paslaptis, kad paauglystėje žmonės ima pastebėti savo trūkumus, kurie anksčiau į akis nekrisdavo, pradeda sekti vyresnių draugų pavyzdžiais. Ypatingai savo išvaizda paauglystėje prisimena susirūpinusi ir E. Jakštytė.
„Nuo pat paauglystės buvau ta mergina, kuri visada domėjosi išvaizda, man patiko gražiai atrodyti. Prisimenu, kad į mokyklą visuomet stengdavausi puoštis. Aišku, tai buvo gal prieš 15 metų, todėl ir tas puošimasis tikrai skyrėsi nuo to, koks jis yra dabar. Dabar visi rengiasi laisviau, patogiau – tikrai ne taip, kaip anksčiau“, – pasakojo ji.
Vis dėlto dabar, būdama brandi moteris, Eglė džiaugiasi, kad akis badančių trūkumų, atrodo, pastebi vis mažiau ir mažiau: „Labai gera būti suaugusiu žmogumi, kuris turi mažiau kompleksų. Manau, kad paaugliai turi jų kur kas daugiau, nors dažnai patys būna juos tiesiog susigalvoję. Pati jų turėjau. Pamenu, buvo laikas, kai ir makiažą stengdavausi darytis labai ryškų, nors jo, galbūt, nė nereikėjo. Todėl mane nuolat laikydavo vyresne. Kadangi ryškus makiažas moteris padaro vyresnėmis, manau, kad tai – klaida.“
Kalbėdama apie makiažą atlikėja pridėjo, kad itin ryškaus vizažo pradėjo atsisakyti tada, kai ėmė į save žvelgti ir racionalesnės pusės. „Pradėjau matyti save ne tik pagal išvaizdą, bet ir pagal geras savo charakterio savybes. Natūraliai supranti, kad ne viskas yra paremta išvaizda. O kas liečia rūpinimąsi ir grožio puoselėjimą, žinoma, kad man visa tai patinka, bet tikrai ne perdėtai. Manau, kad nuo 25 metų atsirado toks dalykas, kad viskas turi būti proto ribose. Ėmiau stengtis dėl gražios odos – kad veidą reikėtų ne maskuoti, o pati oda švytėtų grožiu“, – ir kitų merginų dėmesį atkreipia Eglė.
Paklausta, ar su tam tikrais kompleksais susiduria ir iki šių dienų, E. Jakštytė džiaugėsi, kad šiuo metu viskas pradėjo stabilizuotis. Moteris ėmė suprasti, kad kompleksai – psichologiniai dalykai.
„Tarp moterų išvis yra labai populiaru nematyti savęs tokiomis, kokios yra iš tikrųjų. Moterys linkusios perspausti, o tada iš tiesų pasidaro nebe tokios gražios, nes yra labai užsikompleksavusios. Tokiu atveju, žmogus tiesiog nustoja pats iš savęs spinduliuoti. Akcentuoju tai, kad moterys turėtų būti labiau atsipalaidavusios ir realiau į save žiūrėti. Reikia nustoti save smerkti dėl kažkokių nuoklydžių, pavalgymų, kai, pavyzdžiui, suvalgiusios makaronų ar picos, ima save labai griežtai bausti, nevalgyti. Viskas turi būti sveikame prote – tai pritaikiau ir sau“, – sakė dainininkė pridėdama, kad ir pati pastaruoju metu labiau atsipalaidavo.
Tiesa, Eglei dabar šypsena kelia ir su įvaizdžiu padaryti sprendimai paauglystėje. Pasirodo, kad tuo metu jai didžiausią silpnybę kėlė žemo liemens kelnės ir džinsai, o į mokyklą neatsisakydavo avėti ir aukštakulnių.
„Buvau iš tų merginų, kurios netgi į siuvyklą nešdavo kelnes, kad man dar tą liemenį pažemintų. Nežinau, kodėl, bet man tai buvo labai svarbu. Manau, kad buvau fyfa – į mokyklą eidavau net su aukštakulniais (juokiasi). Dabar to nebedaryčiau, bet, aišku, niekada negali gailėtis savo praeities. Tiesiog dabar suprantu, kad net ir tada tikrai nesijaučiau gerai – juk aukštakulniai apskritai nėra patogūs batai. Aišku, sakoma, kad šuo net ir kariamas pripranta, tai ir aš buvau pripratusi kiekvieną dieną į mokyklą eiti su aukštakulniais, bet dabar to tikrai nebedaryčiau“, – juokėsi E. Jakštytė.
Grožis reikalauja aukų – vyrai ištvertų ne viską
Žinoma dainininkė pasakojo, kad pastaraisiais metais priėmė save tokią, kokia yra, ir perdėtai savo išvaizda rūpintis nėra linkusi. Vis dėlto kai kurioms procedūroms silpnybę jaučia ir Eglė.
„Labai mėgstu įvairiausius masažus, aparatines procedūras, kai yra valoma oda ar gražinamas kūnas. Namuose pati naudoju lakštines kaukes. Žinoma, lepinuosi ir manikiūru, pedikiūru, kirpykla – tuo, kas neišvengiama“, – savo ritualais dalijosi ji.
Dainininkė pridėjo, kad visuomet labai atidžiai atsirenka specialistus, pas kuriuos lankosi – bet kuo tikrai nepasitiki: „Kas liečia aparatines procedūras, einu ten, kur viskas patikrinta, sertifikuota. Manau, kad čia nieko blogo padaryti neįmanoma, nebent su tuo dirbantis žmogus nėra specialistas ir neišmano darbo specifikos.“
Neseniai ji nusprendė ryžtis ir kiek skausmingai, tačiau puikius rezultatus suteikusiai lūpų permanento procedūrai. Tiesa, jei ne viena liga vaikystėje, Eglei to galbūt nė nebūtų prireikę.
„Vaikystėje ir paauglystėje turėdavau pūslelinę, todėl galiausiai ant lūpų atsirado dėmelės. Pagalvojau, kad tai galima sutvarkyti lūpų permanentu. Labai domėjausi, kas gali tai gerai padaryti. Susiradau labai gerą meistrę. Siunčiau jos darbus jai pačiai, klausiau, ar tikrai taip atrodys ir mano lūpos, nes jos darbuose buvo labai gerų pavyzdžių. Ji pažadėjo, kad viskas atrodys tikrai taip pat. O štai dabar niekas nė nepasakytų, kad man atlikta ši procedūra. Juk ne veltui sakoma, kad blogai atlikta procedūra yra ta, kuri yra akivaizdžiai matoma“, – šyptelėjo žinoma moteris.
Vis dėlto Eglė neslėpė – procedūra pareikalavo nemažai ištvermės ir buvo išties skausminga. „Taip pat buvo pažeista lūpų odelė, lūpos pasidarė labai jautrios, vėl atsirado pūslelės. Reikėjo gerti specialius vaistus nuo alergijos. Netikėjau, kad taip bus, – maniau, kad tai jau praeitas etapas, kuris buvo tik vaikystėje. Tačiau tai buvo vienintelis nemalonumas – rezultatas buvo to vertas“, – sakė E. Jakštytė.
Toms, kurios procedūrai vis dar nesiryžta, Eglė priminė, kad gijimas tetruko vos savaitę – iškart po to lūpos ėmė staigiai gražėti.
Tiesa, Eglė atvira – grožis išties reikalauja aukų. „Neseniai buvau tokiame anticeliulitiniame masaže, kurio metu pagalvojau, kad vyras to tikrai neišvertų (juokiasi). Kartais moterų procedūros tikrai būna labai skausmingos“, – sakė ji.
