Lietuvos nacionalinio dramos teatras naujo poveikio sezoną pradės netradicine premjera: rugpjūčio 30 ir 31 dienomis teatro fojė bus rodomas Jono Vaitkaus spektaklis pagal suomių dramaturgo Juhos Jokelos pjesę „Fundamentalistai“. Pirmuosiuose spektakliuose vaidins Rasa Samuolytė ir Povilas Budrys, o rugsėjį žiūrovai išvys antrąjį spektaklio sąstatą – Ramunę Skardžiūnaitę ir Remigijų Bučių.
Vieno įdomiausių šiuolaikinių suomių dramaturgų Juhos Jokelos „Fundamentalistus“ suomiai vadina radikaliausiu pastarųjų metų nacionalinės dramaturgijos kūriniu ir klauso užgniaužę kvapą. Ne vienoje katalikiškoje Europos šalyje ši pjesė gali skambėti kaip iššūkis. Ko verti vien kunigo-maištininko monologai, kuriais jis kreipiasi į publiką, demaskuodamas pasenusius bažnyčios ritualus ir kviesdamas ieškoti gyvo tikėjimo. Ir kokias asociacijas šiandien gali sukelti jauna moteris, dėl savo religingumo tapusi fundamentalistinių įsitikinimų auka?
Rasa Samuolytė (nuotr. Kamilės Žičkytės)
Spektaklio režisieriaus Jono Vaitkaus nuomone, „Fundamentalistuose“ temos turinį, klausimų apie mirtį, apie gyvenimą, apie religiją, apie tikėjimą antplūdį išgyvena visi žmonės – ateistai, katalikai, stačiatikiai, krišnaistai. „Kiekvienas su tuo susiduria skirtingai. Kaip jie priartėja prie šių klausimų sprendimų, kurlink pasisuka jų keliai? Juk yra ir tokių, kurie pasiklysta, užstringa tarp religijų ir nebesupranta, kas aplink juos ir jiems darosi. Pjesė atvira, nuoširdi, apnuoginta. Joje viskas remiasi aktoriaus-žmogaus sąmone. Čia svarbiausia – žmogaus vertybės, jo stuburas. Būtent tokie ir yra aktoriai Rasa Samuolytė, Ramunė Skardžiūnaitė, Povilas Budrys ir Remigijus Bučius“, - teigia režisieirius.
Pasak LNDT meno vadovo Audronio Liugos, kurti spektaklį su dviem skirtingomis aktorių sudėtimis paskatino siekis per aktorių individualybes skirtingai atskleisti pjesės personažus ir joje keliamas problemas bei sudaryti sveiką kūrybinę konkurenciją. Tai numatoma daryti ir kituose teatro pastatymuose ateityje. „Spektaklis kuriamas ir bus rodomas LNDT fojė erdvėje, kuri jam geriausiai tiko ir turėtų padėti užmegzti atvirą kontaktą su publika“, - sako A. Liuga.
Povilas Budrys (nuotr. Kamilės Žičkytės)
Pjesės esmė glūdi ne tik religiniame dispute. „Fundamentalistuose“ vaizduojami du - vyro ir moters - likimai jų dvasinės krizės metu. Maištaujantis kunigas, panašus į mūsų laikų Martyną Liuterį, sugeba aistringai ginti apvalančią tikėjimo tiesą, tačiau pats klaidžioja savo sielos labirintuose. Jis pralaimi ne mažiau įtemptą jausmų kovą ir ne savo valia pasmerkia kažkada mylėtą moterį pamišimui. Pjesės autorius teigia, kad tik perėjęs per savo sielos pragarą ir atmetęs visus įsitikinimus, žmogus gali atgimti ir atrasti tikėjimą gyvenimu.
Kai 2008 metais „Fundamentalistai“ pelnė geriausios Šiaurės šalių metų pjesės apdovanojimą, vertinimo komisijos sprendime buvo rašoma: „padeda suprasti, jog fundamentalizmas yra daugiau negu ribotos žmonių su turbanais idėjos, ir suteikia žiūrovui galimybę perprasti fundamentalistinį mąstymą užuot jį tik smerkus“. Šiandien, kai civilizuotose Europos šalyse galvą kelia pavojingos fundamentalistinės idėjos, šie klausimai tampa dar aktualesni.
