Pastaruoju metu dizaineris atkreipė dėmesiu savo įvaizdžio eksperimentais, račiau pats jų nesureikšmina: „Aš nieko nekeičiau – tiesiog užsiauginau barzdą todėl, kad tingėjau skustis. Vat visa istorija. Ir nėra jokios skiauterės – plaukai kaip plaukai, tiesiog pašiaušti ir viskas“,– portalui Balsas.lt sakė dizaineris.
Paklausus, ar pastebi į save atkreipiamą dėmesį ar lengva Lietuvoje atrodyti išsiskiriančiai, J. Statkevičius nusijuokė: „Žinot, kad aš nelabai reaguoju į tą žmonių reakciją. Aš gyvenu taip, kaip jausčiausi normaliai Japonijoje, Paryžiuj ar Londone ir jeigu ten lietuviai dairosi – tai dar nereiškia, kad aš čia turiu kreipti į tai dėmesį. Aš gyvenu savo pasaulyje, kaip man patinka. Gyvenu taip, kaip gyvena užsienis ir visai nesitaikau su lietuvių taisyklėmis. Ir kas labai užduoda toną – žiūriu, kad atsiranda labai daug pasekėjų!“
Tuo, kad kiti perima jo idėjas, J. Statkevičius nesipiktina, o veikiau didžiuojasi – tai yrodymas, kad jis sugalvojo kažką įdomaus ir verto dėmesio: „Ar užkrečiu kitus? Aišku, užkrečiu – o kaipgi? Visąlaik! Tai visada įdomu, ypač jaunimas žiūri: kaip tu darai, ką tu darai – ir aš pastebiu daug pasekėjų.
Jūs atsiminkit – kai aš padariau pirmąjį plakatą su savo veidu. Ir visiems aišku: Statkevičiaus šou tada ir tada. Dabar ir visi: ir Andželika Cholina, ir Gyčio Ivanausko teatras, ir visi kiti spektakliai ir netgi verslininkai, kaip Arvydas Avulis ir kt., susidėjo savo nuotraukas į plakatus – todėl, kad visiems aišku, kas yra kas tada ir aišku, ką reklamuoja. Va ir visa istorija.
Negali pasakyti, kad tai ne sekimas. Tai yra grynas, aiškus sekimas – todėl, kad tai puiki idėja. Dabar reklama su kokia nors besiplaikstančia suknele praktiškai nieko nereiškia: juk niekas nežino, kieno ta suknelė, kas ten kaip atrodo ir t.t. – tai tik eilinė fotografija. Kada žmogus mato tavo veidą, jam iškart kyla asociacija. Žinoma, iki tol turi būti padarytas įdirbis“,– teigė J. Statkevičius.
Tuo tarpu pats dizaineris įkvėpimo sakė besisemiantis iš įvairių gyvenimo patirčių – kelionių, madų demonstravimų, teatro. „Įkvepia kelionės, važinėjimai, madų demonstravimai, milijonas spektaklių! Mane labai įkvepia Kabuki teatras No tetras. Pervažiavau per keletą teatrų Japonijoje, viską peržiūrėjau – man buvo labai įdomu“,– naujais atradimais džiaugėsi J. Statkevičius.