Rašytojas Juozas Erlickas, išleidęs naują, jau keturioliktą savo knygą „Bajorų“, sako, kad dabar yra galimybė pigiai įsigyti bajorystės popierius. „Galite juos gauti ir valdiškoje įstaigoje, bet bus be mano parašo, tad gali būti padirbti“, – pristatydamas knygą ir pasirašinėdamas autografus teigia jis.
– Kodėl toks knygos pavadinimas – „Bajorų“?
– Atsakymas į šį klausimą kainuoja 25 Lt.
– Iš kur semiatės minčių savo knygoms?
– Iš „Bajorų“ ir iš „Sobieski“. Tiesa, kai rašau specialiai runkeliams, tai gana pasisemt iš alaus statinės. Kur kas didesnės išlaidos, kai rašau moteriškus meilės romanus. Tada mažais sidabriniais šaukšteliais semiu iš likerio ąsotėlių.
– Kokios muzikos mėgstate klausytis?
– Tik klasikinės: šaukštų barškėjimo ir taurių kliuksėjimo. Patinka ir šiuolaikinė gamtos muzika: visų rūšių mašinų gaudesys. Išskyrus, aišku, „zaporožietį“, nes nemėgstu rusiškos muzikos. Iš paukščių balsų man gražiausias balsas to, kuris čirškia ant keptuvės.
– Kokį automobilį vairuojate?
– Juodą. Raudonus vairuoja kvailesni.
– Ar jus dažnai atpažįsta gatvėje?
– Kuom jūs mane laikote? Aišku, kai pasenėsiu, tai eisiu ir į gatvę, o gal net ir į stotį. Bet šiuo metu savo klientus priiminėju tik prašmatniausiuose kultūros centruose.
– Kokie gerbėjų veiksmai labiausiai erzina?
– Erzina, kad gerbėjai nori mane čiupinėti, nešioti ant rankų ir vis kemša man už kelnaičių šimtines.
– Ką jūs dabar rašote?
– Seniai pastebėjau: daugelis skaitytojų domisi tik tuo, ką rašau, o tuo, ką jau esu parašęs – nė kiek. Man atrodo, tai klaidingas požiūris. Todėl į šį klausimą atsakysiu tik tam skaitytojui, kuris ateis pas mane ir smulkiai atpasakos visų mano knygų turinius. Įrodys, kad jam dar trūksta ir nurodys – ko būtent... Tokiam gal net parašysiu.
– Ko palinkėtumėte Tauragės gyventojams?
– Kad nieko jiems netrūksta. Tauragės gyvenimu domiuosi ir žinau, kad tauragiškiai gyvena gerai. Dažnai girdžiu, kaip prie Jūros dainas apie laimę dainuoja pedagogai, pensininkai, bibliotekininkai ir jų vadybininkai. Dažnai sutinku jauną ir net pagyvenusį tauragiškį su nešiojamuoju kompiuteriu (0,5 gigabaito), kuriuo lengvai galima prisijungti ne tik prie kaimyno, bet ir prie kosmoso. Ne vienuose (net runkelio!) namuose rasi dar talpesnį, daugiau galimybių teikiantį modernų bambalį.
Tauragė labai išgražėjusi. Ką ir šnekėt... Vilniečiui, žvelgiančiam Tauragės pusėn, norisi vien gailiai kaukt: – Ū-ū-ū-ū-ū-ū-ū-ū-ū-ū-ū-ū-ū-ū-ū-ū-ū-ū-ū!..
Ir taip yra jau nuo geležinio vilko laikų.
