„Tuoj baigsime, o tada gal eikime kur nors šaltibarščių? – valiūkiškai penktadienio vakarą paklausė verslininkė Jūratė Bitinaitė, sėdėdama žinomo Lietuvos plaukų stilisto kėdėje. – Esu visiškai nuo jų priklausoma ir labai pasigendu užsienyje.“
Į rimtą tarptautinį verslą stačia galva pasinėrusi Jūratė stengiasi nebegalvoti, kodėl iširo devynerius metus trukusi draugystė su verslininku Tadu Karosu. Kodėl po sužadėtuvių taip ir neįvyko vestuvės. Darbas – geriausia narkozė širdies gėlai nuraminti. Tačiau po kupino prieštaravimų mūsų pokalbio Jūratė galiausiai išsitaria: „Man svarbiau ne karjera, o paprasta moteriška laimė...“
Pribloškianti derybininkė
Dabar Olandijoje dirbanti moteris neleidžia pamiršti savęs Lietuvoje. Čia ji stengiasi apsilankyti ne rečiau kaip kas šešios savaitės. Moteris lanko artimuosius, bičiulius ir atlieka grožio procedūras. Ir ne tik dėl mažesnių kainų, bet ir dėl gerokai aukštesnės kokybės.
Buvusi televizijos laidų vedėja, kartą ir kino aktorė, neseniai apsinuogino nuotraukai vienam žurnalui. „Pasidovanojau prisiminimą senatvei“, – sako lietuviško šou grietinėlės dalyvė, neseniai griausmingai su draugais atšventusi 30-metį.
Šiuo metu Jūratė – tarptautinės rinkodaros specialistė, dirba JAV kompanijoje „Bally Technologies“.
Darbą susirado pati laimėjusi konkursą JAV. Tai – kazino verslas: lošimo aparatai, technologijos ir sistemos. Žavi šviesiaplaukė lietuvė kompanijoje atstovauja 17-ai Europos šalių. „Dažniausiai verslo partneriai pamatę derybininkę sutrinka – aukšta daili blondinė manekenės figūra“, – šypsosi moteris. Tačiau kai atgauna amą, iš jos reikalauja trigubai daugiau nei tokioje situacijoje taršytų prie partnerių stalo sėdintį vyrą. Jūratė jau užsigrūdino ir lengvai nepasiduoda. Lietuvė pasirašo didelių sumų sutartis.
Pradėjusi dirbti ji į bendrą verslą įtraukė Graikijos, Bulgarijos, Rumunijos rinkas. Kai savo kuruojamuose Slovėnijoje ir Kroatijoje moteris vairuoja automobilį, jau nebereikia navigacijos sistemos.
Rimtą teisės ir verslo išsilavinimą turinčiai Jūratei Lietuva šį kartą po darbo reikalų Estijoje buvo pakeliui. Pasisekė susiorganizuoti laisvą savaitgalį.
J.Bitinaitė gyvena nuo vieno rimto pasitarimo iki kito. Jų per savaitę būna keli. Būna, kad per porą savaičių Jūratė skrenda 17 kartų. Šio verslo ypatybė – asmeniniai susitikimai ir derybos. Akis į akį. Kazino verslas kupinas paslapčių.
Savo karjerą šioje kompanijoje Jūratė pradėjo Lietuvoje. Tačiau kai pas mus sutriko skrydžių po Europą maršrutai, moteris išsikraustė gyventi į strategiškai patogesnę vietą – Amsterdamą. Ten yra kompanijos būstinė.
Kompiuteriniai pažadai
„Pirmiausia labai pasiilgstu šeimos, draugų ir artimųjų, – sako vėl tik porai dienų į Lietuvą grįžusi verslininkė. – Stengiuosi juos aplankyti ne rečiau kaip kas šeštą savaitę. Nenoriu, kad mane pamirštų Lietuvoje.“
Grįžusi namo Jūratė atsipalaiduoja. „Niekur nėra tokio skanaus kefyro kaip Lietuvoje. Ir vadinkite kitus panašius įmantriausiais jogurtų vardais. Be to, grįžusi į Lietuvą tampu priklausoma nuo šaltibarščių, – juokiasi J.Bitinaitė. – Norėčiau apibėgti parduotuves. Čia, Lietuvoje, viskas pigiau. Tačiau amžinai pritrūksta laiko. Lieka iš anksto suderintos procedūros pas grožio specialistus. Mūsų plaukų stilistai ir kiti specialistai – aukščiausio lygio. O kainos – lietuviškos.“
Apie vienatvę Jūratė nemąsto. Neleidžia sau to ir neturi kada. Jos darbas – kelyje. Derybos derybos... Amsterdame ji praleidžia porą trejetą savaitgalių. Turi draugų. Bet svarbiausia – darbas. O dabar Jūratės darbas – keliauti. „Mano kuruojamos šalys nemėgsta elektroninio pašto, nepasitiki kompiuteriniais pažadais. Todėl savo klientus turiu įtikinėti tiesiogiai“, – sako J.Bitinaitė.
Pirmūnė nutrūko
Jūratė – kaunietė. Anksti neteko tėvo ir mergaitę kukliai augino mama. Paauglystėje ji nevaikščiojo į šokius, o graužė knygas. Dar nėrė vąšeliu ir mezgė. „Nuo pirmos klasės buvau pirmūnė, gero būdo mergaitė, zubryla – visi nuo manęs nusirašinėdavo, – prisimena moteris. – Tiek daug skaičiau, kad perskaičiau visą artimiausią biblioteką ir įsigyvenau į kitų žmonių gyvenimus. Net neįsivaizdavau, kad romanuose vaizduojamos santykių dramos vyksta iš tikrųjų." Nuo 15-ikos ji metus mokėsi viename iš JAV koledžų, tobulinosi anglų kalba ir mokyklą baigė su pagyrimu.
„Apie ką tada svajojau? – dabar jau iš to kvatoja Jūratė. – Turėti daug draugų ir linksmai su jais leisti laiką. Man vaikystėje ir paauglystėje to taip trūko. Mama – griežta ir labai kontroliavo staiga pratrūkusią nevaldomą, neprognozuojamą, veržlią mano prigimtį. Esu jai labai dėkinga.
Kai jau pradėjau save suvokti, sukonkretinau ir svajones – kelionės. JAV koledže sulaukiau kurso vadovo pastabų, kad esu gabi tarptautiniams santykiams ir tarpininkavimui studijuoti. Lietuvoje ši profesija pernelyg politizuota. Vakarų kompanijose ji verslo prasme suvokiama plačiau. Todėl Vilniaus universitete pasirinkau ne tarptautinius santykius, o teisę. Nors dokumentus buvau padavusi į abi specialybes."
Vėliau Prancūzijoje ji studijavo verslo vadybą ir įgijo magistrės laipsnį.
„Svajonė išsipildė. Gyvenu kelyje iš šalies į šalį. Man nepakanka tik aplankyti šalį. Noriu ją pačiupinėti, giliau pažinti. Kiekvieną kartą. Tarkim, jei korėjiečių kompanija bando įsikurti Meksikoje, ji apie ją turi žinoti viską", – aiškina J.Bitinaitė.
Nors iki sėkmingos karjeros reikėjo perskaityti ne vieną knygą, išlaikyti ne vieną egzaminą, Jūratė sproginėjo iš energijos. Sudėtingi mokslai jai nesutrukdė įsiveržti į pramogų orbitą.
Jis ja patikėjo
Lietuvoje aukštaūgę dailią šviesiaplaukę pastebėjo visagalė gundytoja televizija. Jūratė buvo pakviesta vesti humoro laidą. „Sugundė smalsumas, – pasakoja Jūratė. – Pabandžiau. Mano toks būdas – viską daryti gerai. Ir jei galima – kuo toliau, tuo geriau. Buvo įdomu, bet norėjau augti. Tokios laidos man nepakako. Kai televizijos sezonas baigėsi, nesikrimtau, nes viską, ką galėjau, iš jos pasiėmiau. Žavėjausi autorine kolegių žurnalisčių kūryba televizijoje. Tačiau rimtai tuo užsiimti jau nebeturėjau laiko. Televizija man galvos nesusuko", – tvirtina Jūratė
Jauna mergina ėmėsi savo – tarptautinės rinkodaros veiklos: padėjo tokiems klubams, kaip Vilniaus „Gravity", Palangos „Šachmatinė". Vėliau atsirado Tadas ir didelis darbas jo sukurtoje sostinės „Grand Casino Word" imperijoje. Čia užsimezgė poros draugystė. Jaunai koordinatorei teko atsakomybė ne tik už kazino, bet ir už naktinį barą. Suteikęs pradžiamokslio žinių, verslininkas jai patikėjo dirbti pačiai. „Jis nieko už mane nedarė, – tvirtina Jūratė. – Jis patikėjo, kad viską galiu padaryti pati. Tai geriausia Tado dovana. Įgijau neįkainojamos patirties. Todėl dabar savo kompanijoje pasirašydama milžiniškas sutartis jaučiuosi užtikrintai."
Šiek tiek nuovargio
„Po gerų derybų visose mūsų šalyse turiu bičiulių, kurie padeda atsipalaiduoti. Jie aprodo gražiausias miestelio vietas, geriausias užeigas ir restoranėlius. Kadangi nemažai mano kuruojamų šalių yra prie Viduržemio jūros, įsivaizduokite, kokios čia skanios šviežios, konservantų nepaliestos daržovės, ką tik ištrauktos jūros gėrybės, specifiniai prieskoniai, aliejai."
Ilgai vienoje vietoje nenustygstanti moteris mano, kad dabartiniame darbe užtruks. „Turiu gerą sutartį, o kai įsivažiuosime, mėginsiu sumažinti savo skraidymų skaičių. Tiek laiko praleisti ore vis dėlto vargina", – galiausiai prisipažino Jūratė.
Ji atviravo ir toliau: „Kas yra moteriška laimė? Kai moteris myli, yra mylima, turi šeimą, vaikų. Visus savo gerbėjus iškeisčiau į vieną vienintelį tikrą širdies draugą. Taip, man puikiai sekasi, manęs nevargina rutina. Dabar mano gyvenimas smarkus ir spalvingas.
Esu dėkinga likimui, kad kai išsiskyrė mūsų su Tadu keliai, atsilaikiau. Artimo žmogaus netektis gyvenime yra tarsi skaudi operacija. Dažnai tokiose situacijose atsiranda „sugertukų". Gerai, kad tuomet kokiam pirmam tokiam nepuoliau verkti ant kaklo. Mane „išlaižė" darbas. Tačiau širdies tuštumos neužpildė. Akimirksniu karjerą paaukočiau šeimai, vaikams ir paprastiems gyvenimo džiaugsmams."
Naujausiame „Gala“ numeryje taip pat skaitykite:
