Kur dabar esate, ką veikiate ir koks dabar oras Japonijoje?
Artėja ciklonas ir žmonės ruošiasi dideliam vėjui ir lietui, bet iš principo oras yra permainingas. Vakar buvo šilta. Sakuros žydi, japonai aplinkui išprotėję nuo to grožio, kurį turi. Ir mes pataikėme atvykti per patį piką, nes tie žiedai visame gražume išsiskleidė prieš keletą dienų, o dabar jau po truputėlį vėjas tuos žiedlapius pučia. Žodžiu, gražu čia. Žmonės geri.
Jūsų kelionė prasidėjo su nesklandumais oro uoste ir su automobiliu, kurį pagaliau gavote. Ar su šituo automobiliuku ir keliausite po Japoniją?
Mūsų antras vardas, galima būtų sakyti, yra netikėtumai. Mums šį kartą atrodė, kad pasiruošėme taip, kaip dar niekada gyvenime. Na, yra ir tam tikrų biurokratinių problemų. Japonija yra labai biurokratiška šalis, labai tvarkinga, jiems kas parašyta, taip ir turi būti. Žodžiu, dėl įvairiausių priežasčių, mums teko šiek tiek padirbėti. Mes jau turime mašiną, pagal japonų supratimą ne tokį ir naują, nors jos gamybos metai ir yra 2013-ieji. Šitas automobilis japonams jau beveik antikvaras. Su juo keliausime iš Tokijo, kur praleidome keletą dienų. Rytoj judame į šalies apačią ir per tris savaites apsuksime ratą. Japonija nedidelė šalis, lyginant su Australija, tai užteks laiko, kad ją pamatytumėme.
Ar jūsų automobilis jau turi vardą ar dar nieko nesugalvojote?
Mes dar nebuvome sugalvoję, bet kada pradėjome važiuoti ir įsijungėme GPS sistemą, Vytaras sako, o geiša prabilo. Mašinai iš karto vardas buvo duotas. Kadangi mes vis tiek duodame moteriškus vardus, automobilis jau buvo pakrikštytas. Ir jinai kalba labai gražiu moterišku balsu. Mes jau beveik su ja susišnekame. Jinai kantri. Nors ir pasukame ne ten, kur reikia, Geiša nerėkia ant mūsų, nesikeikia, mandagiai paprašo sugrįžti atgal.
Teko skaityti internete, kad Tokijuje išbandėte punktualiuosius traukinius. Ar iš tiesų jie nevėluoja? Ar matėte baltus žmones su pirštinaitėmis, kurie padeda įlipti į šias transporto priemones netelpantiems žmonėms?
Yra. Jie labai didžiuojasi šiuo savo darbu, stovi visą dieną, dirba šalia bėgių. Japonai labai drausmingi, jie išsirikiuoja vienas paskui kitą, laukia atvykstančio traukinio. Lengvu stumtelėjimu bandė Vytarą įgrūst, bet, aišku, tai atrodė juokingai. Vytaras pats įsigrūdo. Stebina ir žmonių drausmingumas. Mes supratome, kodėl šita šalis tokia progresyvi – japonai yra punktualūs, jie yra drausmingi, mandagūs, vienas kitą gerbia ir, galbūt, dėl to čia viskas taip juda į prieky.
