Listverse.com pateikia moterų, kurias visas sieja vienas dalykas – tam tikru gyvenimo momentu jos ėmė prekiauti savo kūnu, – sąrašą.
5. Sally Salisbury (garsi prostitutė, kuri mirė kalėjime)
Būdama 9 metų Sarah Priddon (apytiksliai 1692-1724) buvo siuvėjos mokinė, tačiau greitai buvo išsiųsta namo už pamestą prabangią medžiagą. Namuose ji netrukus sugalvojo pritaikyti pas siuvėją įgautas žinias ir sukarpė mamos paltą norėdama jį priderinti sau. Jos tėvas, įsiutęs dėl tokio elgesio, nutempė dukrą į rūsį, kur negailestingai primušė botagu. Jis ten mergaitę paliko pririštą ir ketino bausmę pratęsti ryte. Tačiau pasinaudojusi nagais ir dantimis Sarah ištrūko.
Neturėdama kito būdo išgyventi Sarah ėmė verstis prostitucija St Giles lūšnų kvartale. Būdama 14-os jis garsėjo savo grožiu ir sąmoju, tad daugelis turtingų vyrų ieškojo merginos, žinomos kaip Sally Salisbury (tokį slapyvardį pasirinko Sarah).
Dėl savo karšto būdo ir įpročio skolintis Sally ne kartą teko pabuvoti kalėjime. Pasakojama, kad vieną kartą jai pavyko išvengti bausmės dėl to, kad sužavėjo teisėją. Tačiau 1723 m. per konfliktą su klientu Johnu Finchu ji griebė duonriekį peilį ir smeigė jam į krūtinę. Nors vyriškis jai atleido, Sally turėjo metus kalėti prastai pagarsėjusiame Newgate kalėjime. Čia ėmė sparčiai blogėti jos sveikata ir ji mirė likus keliems mėnesiams iki bausmės pabaigos. Manoma, kad mirties priežastis galėjo būti sifilis.
4. Barbara Payton (nuo aktorės iki gatvės prostitutės)
Graži, mėlynakė blondinė Barbara Payton (1927-1967) savo karjerą pradėjo kaip daug žadantis modelis ir dažnai pasirodydavo ant blizgančių madų žurnalų viršelių. 1949 m. ji pradėjo vaidinti Hollywoodo filmuose ir greit tapo kylančia žvaigžde – 1950-aisiais po filmo „Kiss tomorrow Goodbye“ (Atsisveikink su rytojumi) ji per savaitę uždirbdavo po 10 tūkst. dolerių.
Televizoriaus ekrane ji buvo matoma iki 1963 m., nes iki to laiko jos reputacija visiškai pašlijo dėl daugelio romanų su vedusiais vyrais, niekada nesibaigiančių vakarėlių ir besaikio gėrimo. Ji taip pat bandė nusižudyti išgerdama per didelį kiekį vaistų. Vėliau ji ketverius metus palaikė audringus santykius su aktoriumi Tomu Neilu, kuris buvo taip žiauriai sumušęs vieną iš B. Payton meilužių, kad pastarasis pateko į komą ir buvo gydomas dėl daugybės kaulų lūžių. T. Neilas netrukus pateko į kalėjimą už trečiosios savo žmonos nužudymą.
Keli paskutinieji buvusios aktorės gyvenimo metai buvo išmarginti nuolatinių sulaikymų už prostituciją, gėrimą viešose vietose, vagystes ir narkotikus. Ji gyveno apšiurusiame, žiurkių apniktame bute arba tiesiog gatvėje. Galiausiai ji ėmė parsidavinėti už 5 dolerius Sunset bulvare. Buvusi gražuolė priaugo daug svorio, buvo sužeista, dėl nuolatinio mušimo prarado daugumą dantų. Kai jai buvo pasiūlyta reabilitacijos galimybė, ji atsakė: „Jau geriau gersiu ir mirsiu.“
1967 m. ji persikraustė į tėvų namus ir vėliau tais pačiais mirė nuo širdies ir kepenų veiklos sutrikimų.
3. Sada Abe (nuo žemos klasės geišos iki žudikės ir nekrofilės)
Sada Abe gimė aukštesniosios vidurinės klasės šeimoje Tokijuje 1905. Kai jai buvo 15 metų, ją išprievartavo pažįstamas ir jos elgesys ėmė sparčiai blogėti. Sulaukusią 17 metų tėvas ją pardavė geišų namams.
Deja, Sada Abe neturėjo savybių, reikalingų tapti aukštos klasės geiša, tad penkerius metus jai teko teikti pigias sekso paslaugas klientams. Šiame „darbe“ ji užsikrėtė sifiliu. Tuo metu ji nusprendė palikti geišų namus ir tapti licencijuota prostitute, kurios uždirbdavo daugiau.
Po kelių romanų su vedusiais vyrais ir susidūrimų su teisėsauga, ji galiausia sutiko Kichizo Ishida, kuris buvo pirmasis vyras, galėjęs patenkinti jos nepasotinamą sekso poreikį. Sada beprotiškai jį įsimylėjo, tačiau supratusi, kad jis visuomet priklausys kitai moteriai (jis buvo vedęs), ji nusprendė jį nužudyti. 1936 metų gegužės 18 apie 2 nakties metais pasinaudojusi savo juosta Sada Abe pasmaugė savo mylimąjį jam miegant. Tada moteris išraižė savo vardą ant jo rankos, nupjovė jo genitalijas, susidėjo jas į rankinę ir skubiai pasišalino iš viešbučio, kuriame jie buvo apsistoję. Likusias tris dienas iki suėmimo ji praktikavo nekrofiliją.
Suimta S. Abe policijai teigė, kad vyro genitalijas su savimi pasiėmė todėl, kad jos jai labiausiai priminė apie kartu puikiai praleistą laiką. Už antro laipsnio žmogžudystę ir lavono išniekinimą ji buvo įkalinta tik 7 metams ir atlikusi bausmę dingo.
2. Theodora (nuo paprastos prostitutės iki Bizantijos imperatorės)
Theodora (500-548) pradėjo dirbti viešnamyje Konstantinopolyje kaip vaikas-prostitutė, kur atsiduodavo žemos klasės klientams. Sulaukusi 14 metų ji buvo paskirta „vaidinti“ hipodrome, kur ji užsiimdavo seksu ir šokdavo nuoga ant scenos, o po vaidinimo turėdavo tenkinti klientų įgeidžius. Būdama 20-ies, po to kai išsiskyrė su smurtavusiu mylimuoju, ji atsivertė į krikščionybę. Ji pradėjo verstis vilnos verpimu ir buvo pastebėta Justiniano, Bizantijos sosto paveldėtojo. Jie susituokė 525 m. ir po dviejų metų, Justianui užėmus Bizantijos sostą, Theodora tapo imperatore.
Theodora tapo galingiausia moterimi Bizantijos istorijoje, kuri įteisino mirties bausmę už išprievartavimą, suteikė moterims teisę inicijuoti skyrybas ir turėti savo turtą, panaikino sekso vergiją, atidarė vienuolynus, kur buvusios prostitutės galėjo mokytis kitų amatų ir keisti savo gyvenimą. Tačiau nors ji padarė labai daug gero, pasak kai kurių to meto rašytojų, ji buvo labai žiauri, ir nevengė nei kankinimų, nei nuodijimų, kad atkeršytų tiems, kurie blogai kalbėjo apie ją arba jos vyrą. Garsus istorikas Prokopijus Theodorą netgi pavadino kraujo ištroškusiu demonu. Ji mirė būdama 49 metų amžiau, manoma, nuo vėžio.
1. Ching Shih (nuo viešnamio vergės iki garsios piratų vadės)
1801 m. Ching Shih (1775-1844) buvo viešnamio vergė, dirbusi plūduriuojančiame malonumų name, kuomet ji pateko į piratų admirolo Zheng Yi nelaisvę. Sužavėtas prostitutės grožio ir neįprasto ūgio, piratas jai pasipiršo. Gudri mergina sutiko tekėti su ta sąlyga, kad ji gaus 50 procentų visko, ką užgrobs admorolas ir kad ji galės vadovauti vienam iš piratų laivynų. Įsimylėjęs piratas iš karto sutiko. Pora tapo nenugalima jėga ir, praėjus trims metams po santuokos, jie vadovavo Raudonosios vėliavos laivynui - vienam galingiausių piratų laivynų Kinijoje, kuriam priklausė daugiau nei 1,5 tūkst. laivų. 1807 m. Zheng Yi žuvo ir Ching Shih ėmė vadovauti visam piratų laivynui.
Ching buvo neįveikiama ir negailestinga, tad per metus Raudonosios vėliavos laivynas tapo vienu didžiausių visame pasaulyje. Iš pakrantės miestų ji rinkdavo mokesčius už nenusiaubimą ir ėmė diktuoti savo tvarką. Kiekvienas vyras ar moteris, kurie drįsdavo jai nepaklusti, būdavo greitai ir griežtai nubausti. Ji įveikė daug Kinijos, Didžiosios Britanijos ir Portugalijos laivynų.
1810 m. Kinijos valdžia nebeturėjo kito pasirinkimo kaip tik pripažinti savo pralaimėjimą. Jie pažadėjo amnestiją Ching Shih ir visiems piratams, kurie sudės ginklus ir paliks laivus. Ji priėmė pasiūlymą su ta sąlyga, kad galės pasilikti didelę dalį turto, kurį sukaupė per plėšikavimo metus. Valdžia sutiko ir, būdama 34 m. amžiaus, Ching Shih nustojo piratauti, atidarė lošimo namus, viešnamį ir toliau ramiai gyvenimo.
