Viešosios įstaigos, gyvūnų prieglaudos „Penkta koja“ įkūrėja Agnė Volockytė teigia, kad vien į šią prieglaudą pernai atkeliavo penki šimtai šešiasdešimt devyni šuniukai. Žmonėms atiduoda apie keturis šimtus šešiasdešimt.
Prieglaudose – šimtai šunų
Kaip tie šimtai šunų patenka į prieglaudas? Gyvūnų mylėtojai supranta – gyvūnas yra atsakomybė. Privalote būti atsakingi ir, jei jau priėmėte sprendimą įsigyti šuniuką, juo reikia rūpintis iki paskutinės gyvūno gyvenimo dienos.
Tai nėra gražus žaisliukas iš televizoriaus ekrano – didžioji dalis į prieglaudą patenka tų šunų, kurie yra nepatogūs:
„Tai reiškiasi, daug kas perka komisarą Reksą ir nė velnio jis toks nėra. Ta prasme, reikia įdėti daug darbo su juo, reikia labai daug dirbti.
Bet dalis visuomenės elgiasi labai neatsakingai, tai yra – perki gyvūną, bet ne dokumentus. Tai, vadinasi, tu perki iš daugintojų, kurie gražiai pateikia tą šuniuką, ir tu nusiperki, neva sutaupydamas pinigus.“
Šuniukų pirkimas be dokumentų, tai nėra pasiteisinimas, kad „ai, man tų dokumentų nereikia, nes parodose nedalyvausiu“.
Dokumentai yra garantija, kad veisėjai įdėjo daug pastangų, sveikatos tyrimų, dalyvavo parodose tik tam, kad šuo kiek įmanoma atitiktų visus veislės standartus ir būtų sveikas ne tik psichiškai, bet ir fiziškai.
Kodėl tiek daug augintinių gyvena prieglaudose? Kaip jie čia patenka? Kas tie savanoriai ir geradariai, kurie gelbėja šunis? Ir ar gali būti, kad prieglaudos iš likimo nuskriaustų gyvūnų lobsta? Ir kodėl savo šunims reikia rinktis patikimą dresuotoją, o ne savamokslį apsimetėlį – apie tai išsamiai šį šeštadienį 9:30 val. papasakos TV3 laida „Gyvūnų pasaulis“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
