Būtetent tokia ne vieną dešimtmetį buvo Prienų rajone trijų brolių Frenkelių 1887 metais įkurto Daukšiagirės dvaro kasdienybė, rašoma pranešime spaudai.
„Dabar ilgus metus visuomenei uždaras buvęs dvaras atveria naują savo istorijos puslapį. Jame vyks ne tik privačios asmeninės šventės, vestuvės, krikštynos, bet ir bus rengiami muzikos vakarai, ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai“, – patikino Daukšiagirėje atkurtų rūmų šeimininkai Giedrė ir Erikas Bagdonavičiai, būrį žmonių pakvietę į iškilmingą dvaro atidarymo šventę, kurioje svečiai lepinti gurmaniškais šefo Pauliaus Strasevičiaus ruoštais užkandžiais, rinktiniais itališkais gėrimais, Mariaus Dolbadzės desertų šou, madingiausių šio sezono vestuvinių suknelių kolekcijos pristatymu, gyva „Šilko garsas“ muzika ir mentalisto Nicholo Kin pasirodymu.
Dvaro atidarymo nepraleido architektūrologas, dvarų paveldo tyrinėtojas Marius Daraškevičius, renginių planuotoja Inga Budrienė, renginių vedėjas Dainius Martinaitis, vestuvių planuotoja Karolina Mėginytė, aktorė Sandra Daukšaitė – Petrulėnė, televizijos gelbėtoja Gerda Žemaitė, dizainerė Modesta Šukė, renginių režisierius Giedrius Gustas, dainininkas Rolandas Petrikis su žmona Janina, plaukų stilistas Karolis Murauskas, modelis Neringa Mažeikienė ir kiti.
Pirmajame oficialiame Daukšiagirės dvaro renginyje, kuris tarsi oficialiai paskelbė apie statinio atgimimą, buvo norima susieti istorinius jo laikus ir šiuolaikinių švenčių tendencijas.
„Dvaro atidarymas neįsivaizduojamas be gardžių valgių, ypatingų gėrimų, magiškos programos ir peno akims! – su šypsena kalbėjo renginio organizatorė Inga Šmigelskienė. – Todėl vienu iš šventės akcentų tapo vestuvių aprangos tendencijų iš „Žeigos“ ir „Ingridos salono“ pristatymas. Blizgios, sidabro ar aukso spalvos, romantiškomis pūstomis rankovėmis – tokiomis suknelėmis dabinsis šiuolaikinės nuotakos“.
Aplink trijų aukštų dvarą – 4,5 hektaro ploto parkas su karietų aikšte, tvenkiniais, erdve piknikams. Įdomu tai, kad po visu dvaru yra išlikęs itin autentiškas skliautinis rūsys.
„Interjerui ir baldams skyrėme labai daug dėmesio. Skirtinga dvasia įkvėptuose kambariuose stengėmės išsaugoti istorines akimirkas, išlaikyti tai, kas buvo sukurta prieš daugybę metų ir aplinkai suteikti jaukumo”, – pasakojo G. Ūselytė-Bagdonavičienė.
Anot jos, dvaro istorija yra labai spalvinga. Bene įdomiausias laikotarpis prasidėjo 1928 metais, kuomet jis buvo parduodamas aukcione.
„Jame dėl dvaro įsigijimo varžėsi du pirkėjai: Kazė Kudirkienė ir tuometis Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Prekybos departamento direktorius Jonas Norkaitis. Abu pirkėjai labai norėjo šio dvaro. Aukštas valdininkas Jonas Norkaitis pasitikėjimo savimi nestokojo ir juokėsi, kad „murzė boba dvaro nenupirks”, tačiau liko it musę kandęs, kai aukcioną laimėjo Kazė Kudirkienė“, – apie ryškiausią Daukšiagirės statinį pasakojo jo istorija nuodugniai pasidomėjęs renginių vedėjas Tomas Grigaitis.
Į atidarymo šventę susirinkusius svečius jis patikino, kad, nepaisant to, laikinojoje sostinėje aukštas pareigas ėjęs jaunas ambicingas valstybės tarnautojas rankų nenuleido. Pasirodo, rungdamasis dėl dvaro, jau buvo įsižiūrėjęs naujos dvaro savininkės dukrą. Tad jis nepamiršo ne tik gražaus dvaro, bet ir čia matytos K. Kudirkienės atžalos. Į Daukšiagirę J. Norkaitis ryžosi atvykti su dar rimtesniais ketinimais – piršlybomis. Merginai sutikus, kaip kraitis jaunai šeimai atiteko ir dvaras Taip J. Norkaitis vienu šūviu nušovė du zuikius – gavo ir puikų dvarą, ir gražią žmoną.
Dvarininkas į savo valdas kviesdavosi svarbias pareigas einančius svečius. Tarpukario nepriklausomos Lietuvos laikais per Joninių šventes Daukšiagirės dvare svečiuodavosi iš Kauno atvykę Respublikos prezidentas Antanas Smetona su žmona Sofija ir ministrais. Istoriniuose šaltiniuose minima, jog dvare svečiuodavosi ir daug kitų svarbių valdininkų – čia atvykdavo generolai Stasys Raštikis, Silvestras Žukauskas.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, nuosavybės teisės į dvarą buvo sugrąžintos paskutiniųjų dvaro savininkų Norkaičių vienturčiui sūnui Jonui Norkaičiui. Tačiau pastarasis gyvendamas Vokietijoje nutarė, jog dėl laiko ir lėšų stygiaus nesugebės dvaro atgavinti ir perdavė dvarą valstybės žinion.
„Nuo 2002-ųjų dvaru rūpinasi mano šeima, įsigijusi jį aukcione. Šįmet nutarėme, kad turėtume jo duris atverti visuomenei – tiek privačioms šventėms, tiek kultūros renginiams“, – sakė G. Ūselytė – Bagdonavičienė.
