Viskas prasidėjo dar žiemą. Kai dvi mažos išsigandusios kalytės dar nebuvo likusios tik dvi. Tuomet jos buvo dvi iš šešių. Niekas ir negalėjo pagalvoti, kad kažkieno žiauri ranka lems visai „šeimynėlėi“ beglobių dalią ir baisias ligas. O kita- gailestinga ranka, sutelks visas jėgas ir bandys jas ištraukti iš mirties gniaužtų, tam, kad pamatytų gyvenimą. Ne tą, kuris slepiasi tarp šaltų sienų, o tą, kuris atsiveria, jas palikus. Ir jos tai pažino! Deja, ne visos...
Per pat didžiąsias žiemos šventes, kai dauguma išvertę pilvus sėdėjo prie televizoriaus ir mėgavosi kalėdiniu repertuaru, Tautmilė neleido sau atsipalaiduoti. Tiesiog negalėjo. Mintis, kad „Grindos“ sanitarinėje tarnyboje gali būti atvežti, nuo mamos atskirti sušalę mažyliai, neleido nė bluosto sudėti. Kaip atviras pasišaipymas: švenčių metu žmonės stengiasi būti geri vieni kitiems, atleisti, padaryti kažką gero, o „Grindos“ sienos lūžta nuo išduotų keturkojų. Jie staiga tapo žmonėms nereikalingi (nes galėjo sutrukdyti Kalėdinę išvyką, arba švenčių proga reikia atsinaujinti, o augintinis paseno, arba kalytė nelauktai atsivedė šuniukų, o dėti jų nebuvo kur...) Ir dar daugybė priežasčių juos palikti.
Tautmilės nuojauta pasitvirtino: atvykusi į „Grindą“ rado šešis į vieną kamuoliuką sulipusius mažylius. Čia jų nedrįso palikti: ne tam jie gimė, kad iš karto iškeliautų į „vaivorykštės šalį“, tad šiltai susisukus „gyvą ryšulėlį“ patraukė kelionėn, ten, kur tuo metu galėjo suteikti jiems laikiną prieglobstį- į garažą, kur glaudžiasi dalis jos išgelbėtų keturkojų.
Akmuo nuo širdies nusirito tik trumpam, nes netrukus pasirodė, kad tai buvo tik gelbėjimo pradžia. Šaltą žiemą, nuolat šildomam garaže Tautmilė taip ir praleido visas šventes, nes mažyliai pabuvoję „Grindoje“ atsinešė su savimi ir baisų „parvo“ virusą. Vaistai, adatos, kateteriai ir susirūpinęs Tautmilės veidas su tyliais, o kartais garsiausiais prašymais pasveikti- štai ką visą laiką matė tos mažos, tada dar nieko nesupratusios akutės. Trys iš šešių. Tiek mažylių tyliai atsisveikino užmigdami amžinu miegu ir visi susiglaudę iškeliavo į šalį, kurioje nebeskauda. Nes skaudėti pavargo...
Liko trys- kaip trys muškietininkai, kovotojos, vilties simbolis. Jos pasveiko! Iš mažų (gražių) ančiukų virto dar gražesnėmis gulbėmis. Viena kalytė (beje, pati silpniausia, liekniausia ir iš pažiūros neišsiskirianti) netrukus pasidovanojo puikiems šeimininkams, na, o kitos „mergaitės“ iki šiol varsto Tautmilės garažo duris. Mato čia atvykstančius, kartais išvykstančius ir pačios laukia tos dienos, kada kažkas atvažiuos būtent jų. Tautmilė vis seka joms pasakas apie gražų gyvenimą „už vartelių“, kasdien jas vedasi į mišką palakstyti, o jos dar su didesniu nekantrumu laukia, kada toji diena! Juk ne tam kovojo, kad likusį gyvenimą praleistų „laikinoje stotelėje“ pas Tautmilę. Kad ir kaip čia gera, gausu draugų ir Tautmilės rūpesčio, sesutės, pramintos Dore ir Doli ieško šeimininkų.
Sesėms dabar maždaug 7-8 mėnesiai. Įpratusios gyventi gausioje keturkojų kompanijoje jos puikiai sutaria su kitais šunim ir katėm. Dorė (nuotraukoje su mėlynu pavadėliu) drąsesnė, labiau pasiutusi, tikra išdaigininkė, o Doli, nors irgi turi energijos į valias, yra kiek ramesnė negu sesutė.
Abi kalytės sargios. Nors ir kaip tikros paaugliukės yra išdykusios, bet kartu imlios, supratingos ir greit besimokančios. Abi ieško šeimininkų po vieną arba kartu (sutaria puikiai, kaip geriausios draugės). Jų ūgis vidutinis, tad tinka gyventi ir bute ir name ir voljere (o žiemą name). Tai kalytės, kurias išvydus, sunku atitraukti akis- jų kreminiai kailiukai, rudos akys, egzotiška išvaizda (primena japoniškų veislių šunis). Iki šiol sunku suprasti, kodėl jos dar neatrado savo žmogaus, nes gatvėje gauna daugiau komplimentų negu bet kas kitas, praeiviai kraipo galvas ir klausia, kokia čia ypatinga veislė. O mes sakom- trijų muškietininkų!
Galbūt Tu esi tas, kuris gali suteikti Dorei arba Doli (arba abiems) namučius, kurių jos taip nusipelnė? Juk būtent dėl jų jos šitaip kovojo!
Dėl gražuolių sesučių galite kreiptis į Tautmilę 8 650 71786. Jos visos trys nekantriai laukia!
