Ar tiesa, kad bloga patirtis yra kartu ir gera patirtis? Dar būdamas paauglys, Vladislavas Pocius buvo ieškomas policijos, bėgo iš namų, vartojo alkoholį. Dvidešimties į savo gyvenimą įsileido jo didenybę heroiną. Ir tik netekus brangiausių dalykų suprato, kad gyvenimas pradėjo griūti.
Per kelerius metus Vladislavas sugebėjo iš naujo atsistoti ant kojų: 2005 metais tapo Lietuvos ir pasaulio fitneso čempionu, o šiandien buvęs čempionas yra pirmosios priklausomybių ligų paramos organizacijos išeiviams iš Lietuvos, Rusijos ir kitų Europos Sąjungos šalių įkūrėjas.
Paauglystės problemos atvedė į priklausomybę
Tėvų Vladislavas nekaltina. Atrodo, lyg ir pats pasirinko, kokiu keliu eiti. Tačiau namų aplinka, tėvų elgesys visgi daro įtaką vaiko pasirinkimams.
„Tėvas buvo alkoholikas“ – neslepia Klaipėdoje užaugęs Vladislavas.
Kaip ten bebūtų, tėvai stengėsi, kad vaikas būtų mokytas, lankytų pamokas. Mokytis nesisekė, o gal ir nelabai norėjosi, tačiau pasiekimų būta sporte – tai buvo veikla, kurią visada mėgo Vladislavas. Deja, tėvų spaudimas mokytis skatino atsižadėti mėgstamos veiklos.
Neturėdamas motyvacijos ir mėgstamo užsiėmimo, laisvu laiku Vladislavas savo jaunatvišką energiją pradėjo kreipti netinkama linkme.
„Nuo 13 metų bėgau iš namų, gyvenau gatvėje, vogdavau, darydavau kitus nusikaltimus, buvau ieškomas policijos. Lengvuosius narkotikus vartojau taip pat būdamas trylikos, o sulaukęs dvidešimties pabandžiau heroino.”
Nors Vladislavas apie stipriuosius narkotikus žinojo nedaug ir jų netoleravo, vieną dieną, Lietuvoje užėjus heroino bangai, draugas atnešė heroino miltelių pavidale ir pasiūlė parūkyti.
Retas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prieš darydamas dar ir sugeba pagalvoti apie pasekmes. Būtent tokioje stadijoje – nemažai išgėręs, Vladislavas nesugebėjo atsispirti. Kas pačiam buvo keisčiausia, atsikėlęs ryte, jis nejuto jokių pagirių. Pasijuto kaip niekad gerai! Taigi nieko nelaukdamas paprašė dar „to pačio“.
To paties paprašė kitą, ir dar kitą dieną.
Kol vieną dieną prabudęs suprato, kad jis - priklausomas.
Priklausomybės kaina
Kai brangiems milteliams pradėjo stigti pinigų, teko keisti vartojimo būdą. Atsirado žmonių, paaiškinusių, kad yra būdas „sutaupyti“ – užuot rūkęs brangius miltelius, jis žymiai geresnį efektą ir daug pigiau gali pasiekti leisdamasis medžiagą tiesiogiai į kraują.
„Buvo baisu, bet iš pradžių viską darai su žmonėmis, kuriais pasitiki. Kai nebeužtenka pinigų dalintis su draugais, viską darai pats. Lieki vienas“, - teigė jis.
Pradėjus leistis heroiną, kiekviena diena tapo tarsi užburtas ratas. Priklausomybė po truputį pradėjo atimti viską, kas brangiausia.
Kaip giliai įklimpęs į narkotikų liūną, Vladislavas suprato tik tuomet, kai jo gyvenimas po truputį pradėjo byrėti. Iš pradžių prarado darbą, vėliau – sužadėtinę. Tėvai jo visiškai išsižadėjo.
Pusė draugų dėl narkotikų liūdnai baigė gyvenimą, kiti kovojo su savomis problemomis – nebeliko į ką kreiptis.
Likęs vienas, Vladislavas suprato, kad norint save išgelbėti nuo kritimo į bedugnę, reikia ieškoti pagalbos.
Įklimpti – lengva, išbristi - sunku
„2001 m. balandžio mėnesį kreipiausi pagalbos. Tuo metu dar nebuvo daug reabilitacijos centrų, tad kreipiausi į vienuolyną. Ten man davė pradėjusios steigtis reabilitacijos klinikos koordinates. Nuvažiavęs į Kauną, praėjau metus trunkančią programą, pakeitusią mane ne kaip asmenybę, bet požiūrį į viską, kas mane supa. Tai labai stipriai pakeitė mano pasirinkimus gyvenime. Man visada sakė, ko negalima daryti: mama mokė, mokykloje mokė visko nedaryti, bet ką man daryti?
Kaip man elgtis? Ir kam man viso to reikia? Niekada nesupratau, kam reikia mokytis, jeigu tai man nepatinka. Bet jaunatvišką energiją kažkur nukreipti reikia. Vartojimas yra jau pasekmė.“ – atsidusdamas taria Vladislavas.
Jis sutinka, kad viskas prasideda tarsi žaidimas jaunystėje, kuomet dar nejaučiama jokios atsakomybės prieš save ir kitus. O suvokti pradedama tik tada, kai už viską tenka mokėti didelę kainą – dažniausiai savo paties rankomis sugriautu gyvenimu.
Sunkiu metu, praradęs daug brangių dalykų gyvenime, jis galvojo, ar gali būti dar blogiau.
Nors buvo labai sunku, pradėjęs reabilitacijos kursą Vladislavas surado jėgų ir motyvacijos nepasiduoti: „Vieną dieną supranti, kad šie išbandymai subrandina tave kaip asmenybę, ir tiesiog neleidi stresinėmis situacijomis griebtis narkotinių medžiagų kaip pabėgimo nuo problemos - ateina laikas, kai pradedi mokintis jas spręsti.“
Nuo pagalbos sau iki pagalbos kitiems
Reabilitacijoje Vladui buvo pasiūlyta galimybė savo patirtį perduoti kitiems ir padėti reabilitacijoje besigydantiems pacientams.
„Kai man davė pareigas bei atsakomybę šią informaciją perduoti kitiems, supratau, kad man tai labai patinka ir nieko kito gyvenime daryti nenoriu“ – prisimena Vladislavas. Tačiau norint užsiimti šia veikla, reikėjo socialinio darbuotojo pažymėjimo, leidžiančio teikti pagalbą kitiems asmenims. Vytautojo Didžiojo universitete Vladislavas baigė kursus ir įgijo socialinio darbuotojo asistento diplomą.
Išsivadavus nuo narkotikų, prasidėjo geras gyvenimo laikotarpis.
Vladislavas grįžo prie veiklos, kuri jam visada patiko ir teikė motyvacijos – sporto. Tuo metu daug treniravosi, dalyvavo fitneso varžybose, o štai 2005 metais laimėjo varžybas Lietuvoje ir iškovojo aukso medalį.
Vėliau laimėjo aukso medalį pasaulio fitneso varžybose. Džiaugsmas ir energija netilpo širdy, tačiau patyrus pakilimą, vieną dieną vėl tenka nusileisti ant žemės.
Baigęs reabilitacijos kliniką ir joje kiek padirbęs, Vladislavas Lietuvoje su draugu įsteigė iki šių dienų veikiatį reabilitacijos centrą kenčiantiems nuo priklausomybių „Vilties švyturys“. Po kiek laiko Vladislavas suprato, kad iš socialinio darbo atlyginimo Lietuvoje nelabai išgyvensi.
Fitnesas reikalavo daug pinigų, tad naujų galimybių ieškoti jis išvažiavo į Londoną.
Londone jis įsidarbino apsaugos firmoje, tačiau savo idėjos padėti kenčiantiems nuo alkoholio ir narkotikų neatsisakė – 2008 metais įsteigė labdaros ir paramos fondą „Alfa“.
Dėl šios idėjos Vladislavui teko atsisakyti gerai apmokamo darbo ir dirbti tik pusę etato, o likusį laiką skirti centro steigimui: patalpų, rėmėjų paieškai.
Metus jam nesisekė: daug kur prašė pagalbos, tačiau viskas – kaip į sieną, kol pagaliau pavyko pritraukti keletą rėmėjų. Suradus tinkamas patalpas, rytų Londone pradėjo veikti priklausomybių dienos centras „Alfa“.
Prevencijos programa – iš Lietuvos į Londoną
„Alfa“ prevencijos programa buvo sėkmingai vykdoma Lietuvoje nuo 2001 metų. Jos metu kasmet dalyvauta Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos seminaruose ir stovyklose, prevenciniuose projektuose bei strateginių programų vykdyme kartu su kitomis reabilitacijos bendruomenėmis.
Šiuo metu Londone veikiantis priklausomybių ligų dienos centras „Alfa“ yra pirmoji tokio tipo organizacija Didžiojoje Britanijoje, kurios veikla nukreipta į tikslinę asmenų grupę – išeivius iš Baltijos šalių, Rusijos bei kitų Europos Sąjungos šalių piliečius, susidūrusius su priklausomybės problema bei jos sukeltais padariniais (alkoholizmu, narkomanija, vagystėmis, smurtavimu bei kitais nusikaltimais).
Moko ir skatina gyventi prasmingai
Priklausomybių dienos centro veikla yra orientuota į priklausomo asmens mąstymo, elgesio ir gyvensenos pokyčius. Programoje kiekvienas dalyvauja įvairioje veikloje, kuri moko žmones prasmingai leisti laiką ir padeda atitraukti mintis nuo alkoholio ir narkotikų.
Terapiniai filmai
Socialiniu mokymu taip pat ugdoma atsakomybė bei skatinamas pasitikėjimas savimi.
„Alfoje“ taikomas reabilitacijos būdas ypatingas tuo, jog žmonės skatinami atsisakyti gyvenimą griaunančių įpročių suteikiant motyvaciją prasmingam gyvenimui: vykdomi sportiniai užsiėmimai, laisvalaikio planavimas, išvykos, pažintys su įdomiais žmonėmis.
Įvairūs užsiėmimai
Šia veikla taip pat siekiama lavinti bendravimo įgūdžius bei įsisavinti kasdienio gyvenimo normas. Socialinė integracija skatinama suteikiant galimybę įgyti darbo įgūdžių bei padedant planuoti ateitį bei karjerą. Centre pasirūpinama besigydančiųjų sveikata: suteikiama reikalinga sveikatos priežiūra bei ligų ir sutrikimų gydymas. Taip pat mokoma sveikos gyvensenos, taisyklingos mitybos įpročių, skatinama laikytis asmens higienos.
„Alfoje“ dirbanti komanda siūlo išbristi iš priklausomybės liūno, perduodama savo gyvenimo patirtį. Kaip ir Vladislavas, didžioji komandos dalis yra praeityje turėjusi problemų nuo priklausomybę sukeliančių medžiagų, baigusi reabilitacijos programą bei turinti visas reikalingas kvalifikacijas socialiniam darbui.
Gydymas „Alfoje“ yra nemokamas bei suteikiamas visiems, norintiems nustoti vartoti priklausomybę sukeliančias medžiagas bei pradėti blaivų gyvenimą.
Ieva Paškevičiūtė
