Tyrimai rodo, jog vienas kebliausių klausimų, kurių sulaukia tėvai iš savo atžalų, yra „Kaip aš atsiradau?“ Dauguma gimdytojų nežino, ką atsakyti, rašo dienraštis "Vakarų ekspresas".
„Jie patys tai išsiaiškino gatvėje, todėl keblu apie tai kalbėti su savo vaikais. O juk klausimas iš esmės - apie meilę“, - sako psichologė Lolita Cemnaliauskienė.
Aušra Smičiūtė, chorvedė, dainininkė: „Mano vaikui treji metukai. Jis puikiai atsimena, kaip žindė pienuką iš krūties, ir tada jau maitindama kalbėjau, kad tas pienukas atsiranda tada, kad gimsta vaikelis, kurį ir pagimdo mamytė.
Kol kas klausimas, iš kur atsiranda žmogus, nekyla, bet aiškinčiau paprastai: mama su tėčiu myli vienas kitą. Ir iš tos meilės gimsta va toks vaikas kaip tu. Aiškinčiau, kad tėčio sėklytė atsiduria mamos pilvelyje ir ten užauga - todėl pilvukas nuolat didėja. Kai pasidaro ankšta, tada vaikas gimsta ir taip tampa mamos ir tėčio vaiku.
Vaikystėje buvau įsitikusi, kad vaikus perka ligoninėje - tada, kai tėvai gauna atlyginimą. Šį mitą dar sustiprino brolio gimimas (tada man buvo 10 metų). Labai norėjau sesės, todėl tėvams priekaištavau, kodėl jie man nenuperka. Sakydavo, kad va, neturime pinigų, o aš pas kaimynus nuėjusi bardavausi - matai, mašinai pinigų yra, o sesei - ne. Kai gimė brolis, baisiausiai supykau, nes aš gi sesės prašiau, o jie net nepaklausė mano nuomonės...
Mergaičių būreliuose vyko pokalbiai, kas yra nėščia moteris, nes vienos mergaitės mama tapo nėščia. Mes nežinojome, ką tai reiškia, tik sklido toks gandas, kad kažkas negerai su pilvu. Kadangi tuo metu buvo prasidėję dietų ir kitokių ploninimosi procedūrų etapas, nusprendėme, kad nėščia moteris yra baisiai perdžiūvusi (mat tos mergaitės mama buvo labai liekna moteriškė).“
Vilhelmina Paniuškienė, lietuvių kalbos mokytoja, 3 vaikų mama: „Nors buvau gydytojo vaikas ir namuose galėjau pavartyti įvairios medicininės literatūros su dar įdomesnėm nuotraukom, tačiau tiesą sužinojau gana vėlai. Todėl dar būdama penkerių paniškai bijojau gandrų, kad kartais manęs nesugalvotų pačiupti. Po poros metų, kiemo draugų apšviesta, susivokiau, kad tėvai mane begėdiškai mulkina. Viena mergaičiukė patikino, kad vaikai atsiranda tada, kada vyras su moterimi pasibučiuoja, prieš tai parduotuvėje nusipirkę didelę sėklą (panašią kaip moliūgo), kurią su liežuviu vyras turi įkišti moteriai į burną.
Aš savo vaikams pasakojau tiesą. Paminėjau, kad vaikai - Dievo dovana. Tiesa, mano vyresnioji, būdama trejų, kartą paporino: „Žinai, aš atsimenu, kaip mes sėdėjome su dievuliu ant debesies ir juokėmės - kokiems tėvams mane atiduoti.“
Vytautas Čepas, rašytojas, socialinių (psichologijos) mokslų daktaras: „Vaikui reikėtų atsakyti paprastai: užaugai mamytės pilvelyje. Jis gaus atsakymą ir bus patenkintas. Nereikia aiškinti smulkmenų. Jei klausia, kaip ten pateko, reikėtų pasakyti, kad tėvelis pasėjo. Kaip pasėjo? Tėvelis mamytę labai mylėjo ir pasėjo. Jei dar smalsauja... Sakyčiau, tėvelis stipriai apkabino mamytę, paspaudė, ir sėklytė papuolė pas mamytę.
Vaikui tai reikia sakyti ne tada, kai jis klausia, o daug anksčiau. Kai matai, kad kiša galvą į vonią, kai mamytė prausiasi, kai teiraujasi, kodėl sesutė neturi pimpaliuko, o brolis turi.
Apie visus vaikų darymo procesus ir lytinius organus reikia kalbėti kaip apie daiktus. Čia mūsų bėda, kad mes nemokame apie gražius, natūralius dalykus kalbėti paprastai. Nors dabar vaikai nelabai ir klausia. Anksčiau reikėdavo šviesti vaikus ir paauglius, o dabar jau reikia tamsinti.
Aš tas tiesas, deja, sužinojau iš draugų būdamas gal 8-9 metų. Seilė tįsdavo klausantis vyresnių draugų pasakojimų. Baugu, kad tėvai gali tokius dalykus daryti! Aš net bijojau mamos. Galvodavau: „Kaip ji taip gali?“. Bet tai truko trumpą laiką, kol galutinai viską supratau.“
Mindaugas Valiukas, rašytojas: „Mano vaikui dar tik dveji ir jis turi svarbesnių rūpesčių, bet jei paklaustų, iš kur atsirado, tikrai nežinočiau ką pasakyti, nes pats nežinau. Esu girdėjęs daug teorijų, studijavau Darviną, Bibliją, klausiau dėdės Antano, bet atsakymai buvo migloti. Viena aišku: tai vaiko gamybos procesas. Visa kita - aukštesnių materijų galioje.“
Vytis Radvila, rinkodaros sprendimų kompanijos „ReCafe“ vadovas: „Neatsimenu, ką man paaiškino tėvai, bet labai gerai atsimenu, kaip darželyje draugas pasakė, kad mane rado ne kopūstuose ir kad gandras manęs nebūtų panešęs. Jis sakė, kad aš išlindau iš mamos pilvo, nes ji turi vieną vietą, iš kurios vaikai lenda. Vienoms mamoms išlenda keli, kitoms vienas. Tada grįžęs vakare namo mamai rimtu veidu išdėsčiau, ką turi mamytė ir ką turi tėvelis ir kad aš pilve praleidau net devynis mėnesius. Jie neprieštaravo, bet ir labai nedetalizavo.“
„Man mama sakė, kad aš atsiradau iš pilvo, bet nepatikslino, kaip ten patekau.“ Martynas, 15 m.
„Mane tai rado po egle.“ Gintarė, 15 m.
„Man mama aiškino, kad rado rūsyje tarp burokų.“ Laura, 15 m.
„Mama sakydavo, kad kai tėveliai stipriai apsikabina, mamytės pilve atsiranda vaikelis.“ Greta, 15 m.
Jūratė KLUMBIENĖ
